LKPB keliamų įtarimų I. Rimševičiui neatskleidė ir nenurodė, ar ši byla yra susijusi su Latvijos komercinio banko ABLV likvidavimu.
I. Rimševičiaus advokatas Juris Grynvaldas šią informaciją komentuoti atsisakė.
2018 metų kovą Latvijos Televizija pranešė, kad LKPB pradėjo baudžiamąją procedūrą dėl banko ABLV atstovų pateikto pareiškimo ir šis baudžiamasis tyrimas gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklo (FinCEN) ataskaita, kurioje Latvijos bankas ABLV yra kaltinamas dalyvavimu tarptautinėse pinigų plovimo schemose ir kyšininkavimu.
Banko ABLV vadovybė kategoriškai paneigė kaltinimus kyšininkavimu ir po „FInCEN“ ataskaitos paskelbimo kreipėsi į kelias teisėsaugos institucijas, įskaitant LKPB.
LKPB neatskleidė, dėl kokių įtarimų vyksta baudžiamieji tyrimai.
„LKPB šiuo metu atlieka baudžiamąjį tyrimą dėl faktų, minimų banko ABLV atstovų pareiškime. Vyksta baudžiamasis tyrimas, todėl, nenorėdamas pakenkti tyrimo procesui, LKPB nepateikia išsamesnės informacijos apie konkretų baudžiamąjį tyrimą ir su juo susijusius asmenis“, – sakoma LKPB pareiškime.
I. Rimševičiui ir verslininkui Mariui Martinsonui yra pareikšti kaltinimai kitoje byloje, kurią iš pradžių tyrė LKPB. Praėjusią vasarą I. Rimševičius buvo apkaltintas kyšininkavimu, o M. Martinsonas – tarpininkavimu.
Bylos prokurorė Viorika Jirgena sakė, kad tyrimas buvo pradėtas dėl pareiškimo, kurį pateikė du banko „Trasta Komercbanka“ akcininkai. Prokurorė teigė, kad minėtieji du akcininkai byloje figūravo kaip kyšininkai, bet kaltinimai šiems asmenims panaikinti, nes jie savanoriškai apie neteisėtą veiklą pranešė teisėsaugai.
Pasak V. Jirgenos, 2010 metais vienas iš akcininkų paprašė I. Rimševičiaus padėti išspręsti problemą su Finansų ir kapitalo rinkos komisija (FCMC). Mainais už tai I. Rimševičiui buvo pasiūlyta kelionė į Kamčiatkos pusiasalį.
2012 metais šis ir kitas „Trasta Komercbanka“ akcininkas vėl prašė I. Rimševičiaus padėti išspręsti banko problemas su FCMC. Tačiau šįkart Latvijos banko vadovas už savo paslaugas pareikalavo 500 tūkst. eurų atlygio, kuris turėjo būti išmokėtas dviem dalimis, iš jų viena – prieš FCMC sprendimą, o kita – po jo.
Prokurorės teigimu, po 2010 metų susitarimo I. Rimševičius ne kartą konsultavo banko „Trasta Komercbanka“ akcininkus, kaip paveikti FCMC sprendimus. Šios konsultacijos vyko ir po 2012 metų. Nors Latvijos banko vadovui dažnai pavykdavo įtikinti FCMC priimti kai kuriuos bankui „Trasta Komercbanka“ palankius sprendimus, tačiau komisija priėmė ir šiam komerciniam bankui nepalankių sprendimų. Anot V. Jirgenos, I. Rimševičius padėdavo šiam bankui parengti atsakymus į komisijos klausimus apie banko likvidumą ir klientus užsieniečius.
Kadangi I. Rimševičius nesugebėjo visiškai įvykdyti akcininkų reikalavimų, jie jam sumokėjo tik 250 tūkst. eurų. M. Martinsonas, padėjęs susitarti dėl korupcinio sandorio, gavo 10 proc. šio kyšio grynaisiais.
Pasak V. Jirgenos, kai du „Trasta Komercbanka“ akcininkai apie situaciją pranešė KNAB, buvo pradėtas tyrimas, o I. Rimševičius ir M. Martinsonas vasario mėnesį buvo trumpai sulaikyti. Iki birželio vidurio, kuomet byla buvo perduota prokurorams, vienas iš įtariamųjų nedavė jokių parodymų, bet pastaruoju metu prokurorams pateikė įvairios su byla susijusios medžiagos.
Nuo tada, kai bylą perėmė prokurorai, buvo gauta daugiau naujų kyšininkavimo faktą patvirtinančių įrodymų.
Pasak prokurorės, tyrėjai naudojosi medžiaga, surinkta 2013 metais, kai LKPB klausėsi ir įrašė keletą pokalbių. Tyrimas, per kurį buvo gauta ši medžiaga, yra įslaptintas, todėl prokurorė sakė negalinti atsakyti, kodėl tada nebuvo imtasi tolesnių veiksmų.
Naujausi komentarai