Interviu „Reuters“ K. Karinis tikino anksčiau pradėtas reformas išplėsiantis ir pakeisiantis įstatymus, kurie reglamentuoja Latvijos finansų priežiūros institucijų vadovų paskyrimą, bei suteiksiantis institucijoms teisę uždaryti bankus, per kuriuos yra atliekami „purvinų pinigų“ pervedimai.

„Mes duodame signalą tiems asmenims ar toms įmonėms, kurios ieško vietos, kur galėtų netrukdomai plauti pinigus. Mes jiems aiškiai sakome, kad nesame tam atviri“, – sakė K. Karinis, premjero pareigas pradėjęs eiti sausį.

Artimiausiu metu Latviją tirs tarptautinis pinigų plovimo prevencijos standartų prievaizdas „Moneyval“, o kai kurie šalies pareigūnai baiminasi, kad tarnyba Latvijai gali prikabinti rizikingos šalies etiketę, kurią šiuo metu turi tokios valstybės, kaip Serbija ar Pakistanas.

Pernai „Moneyval“ išleido itin kritišką pinigų plovimo prevencijos Latvijoje vertinimą, daugiausia dėl korupcijos. Pripažindamas, kad šis Latvijos patekimas į „pilkąjį sąrašą“, kelia nerimą, K. Karinis teigė, kad jo šalis labai rimtai žiūri į kovą su korupcija ir finansiniais nusikaltimais ir paragino Švedijos bankus neprarasti pasitikėjimo šalimi.

„Šie bankai yra labai svarbūs mūsų regionui, svarbūs mūsų finansiniam stabilumui. Mano žinia jiems yra labai paprasta: galite nusiraminti, nes mes sukūrėme nusikaltimams itin atsparią sistemą“, – tikino K. Karinis.

Anksčiau „Swedbank“ ir SEB banko atstovai tikino nenutraukiantys veiklos Baltijos šalyse. Pasak jų, šis regionas išlieka svarbia bankų plėtros strategijos dalimi.

K. Karinio teigimu, norint išspręsti pinigų plovimo problemą, reikia bendrų ES veiksmų. „Tai yra Europos problema. Bankai šiame regione ilgą laiką buvo naudojami pinigų tranzitui“, – pareiškė Latvijos premjeras.