Išklausiusi įvairių nuomonių ir užprotokolavusi, kad teisingumo ministras Dzintaras Rasnačas bei aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras Kasparas Gerhardas pasisako prieš šią konvenciją, vyriausybė pavedė socialinės apsaugos ministrui Janiui Reirui pasirašyti šį dokumentą.

Abu dokumentui nepritariantys ministrai priklauso konservatyviam Nacionaliniam aljansui.

Vyriausybės posėdyje Dz.Rasnačas išreiškė savo nuomonę ir paaiškino, kad Stambulo konvencijos negalima pasirašyti dėl neva jos nesuderinamumų su šalies konstitucija.

Dz.Raskačas taip pat sakė, kad kol kas konvenciją ratifikavo tik 13 ES narių. Teisingumo ministerija užsakė Stambulo konvencijos teisinę analizę, sugriaudama daugybę visuomenėje paplitusių mitų. Vienas iš tokių yra Socialinės apsaugos ministerijos paskelbta informacija apie aukštą smurto prieš moteris lygį.

J.Reiras, savo ruožtu, sukritikavo Stambulo konvencijos teisinę analizę sakydamas, kad ji yra žemos kokybės ir remiasi informacija, kuri skelbiama Rusijos propagandinėse interneto svetainėse.

Jis priminė, kad tarp šalių, iki šiol neratifiakvusių šios konvencijos, yra Rusija, Armėnija, Azerbaidžanas ir Moldova.

Stambulo konvencija, kurios pilnas pavadinimas yra Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, buvo priimta 2011 metais ir ją pasirašė beveik visos ES narės, išskyrus Latviją ir Čekiją.

Antradienį šalies prezidentas Raimondas Vėjuonis interviu komercinei televizijai LNT pareiškė nematantis prieštaravimo tarp Stambulo konvencijos ir Latvijos konstitucijos, bet sakė, kad jeigu kas nors nuogąstauja, ratifikuojant konvenciją prie jos galima pridėti deklaraciją dėl nerimą keliančių dalykų.

Pirmadienį Teisingumo ministerijos paskelbtoje ataskaitoje, kuri remiasi jos užsakyta teisine analize, buvo pažymėta, kad Latvija neturėtų prisijungti prie šios konvencijos, kuri „prieštarauja jos pagrindiniam įstatymui – konstitucijai“.

Ataskaitoje dar buvo nurodyta, kad Stambulo konvencijoje ignoruojamos tėvų teisės dėl savo vaikų ugdymo, taip pat – tėvų religijos laisvė, kuri apima teises ugdyti savo vaikus pagal savo religines ir filosofines pažiūras.

Prezidento kritika

Latvijos teisingumo ministro Dzintaro Rasnačo veiksmai dėl Stambulo konvencijos teisinės analizės yra nepriimtini ir turėtų turėti pasekmes, antradienį interviu komercinei televizijai LNT pareiškė šalies prezidentas Raimondas Vėjuonis.

Jis pažymėjo, kad Latvija vėl pasirodo iš neigiamos pusės nepasirašydama Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, dar vadinamos Stambulo konvencija.

„Smurtas kaip toks yra smerktinas ir nepriimtinas visiems. Manau, kad turime prisijungti prie Stambulo konvencijos – ji turi būti pasirašyta ir ratifikuota. Teisingumo ministerija susipainiojo savo painiose (teisinėse išvadose dėl konvencijos). Tam tikra prasme tai diskredituoja mūsų teisinę sistemą. Su šia situacija yra susijusi politika. Teisingumo ministerija turėtų dirbti kaip nepriklausoma institucija“, – sakė R.Vėjuonis.

Paklaustas apie raginimus Dz.Rasnačui, kuris priklauso konservatyviam Nacionaliniam aljansui, atsistatydinti, prezidentas sakė, kad tai klausimas premjerui Mariui Kučinskiui.

„Šį scenarijų būtų gana sunku pasiekti. Pats ministras nepriėmė tokio sprendimo. Tai reikštų koalicijos žlugimą ir šios vyriausybės pabaigą“, – aiškino prezidentas.

Tačiau R.Vėjuonis užsiminė, kad teisingumo ministro veiksmai yra nepriimtini ir kad po jų turėtų būti kažkokios pasekmės.

Prezidentas pabrėžė nematantis prieštaravimo tarp Stambulo konvencijos ir Latvijos konstitucijos, bet sakė, kad jeigu kas nors nuogąstauja, ratifikuojant konvenciją prie jos galima pridėti deklaraciją dėl nerimą keliančių dalykų. Šis klausimas, prezidento įsitikinimu, sprendžiamas techninėmis ir juridinėmis priemonėmis.

„Mes (prezidentūra) nematome jokių nesuderinamumų tarp konstitucijos ir Stambulo konvencijos. Jeigu tikrai yra susirūpinimas dėl konstitucijos, mes galime pridėti deklaraciją. Tikiuosi, kad vyriausybė pritars mūsų prisijungimui prie Stambulo konvencijos ir kad mes eisime toliau“, – sakė prezidentas.

Latvijos vyriausybė dėl Stambulo konvencijos pasirašymo turi spręsti antradienį. Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje Teisingumo ministerija sako, kad Latvija neturėtų prisijungti prie šios konvencijos.

„Teisiniu požiūriu negalima rasti priežasties, kodėl Latvija turėtų pasirašyti tarptautinį susitarimą, kuris prieštarauja jos pagrindiniam įstatymui – konstitucijai“, – sakoma ataskaitoje, kurią pasirašė Dz.Rasnačas ir kuri buvo parengta remiantis užsakyta teisine analize.

Ministras aiškina, kad Stambulo konvencija yra pirmas tarptautinis susitarimas, kuriame yra pateikiamas „socialinės lyties“ apibrėžimas.

„Konvencija įpareigoja šalis atsisakyti diskriminacijos ne tik lyties pagrindu, bet ir „socialinės lyties“ pagrindu. Kad laikytųsi šio nediskriminacijos principo, Latvija anksčiau ar vėliau turės pradėti konstitucijos 110-ąjį straipsnį ir straipsnio CL 35 antrą paragrafą aiškinti pagal socialinės lyties teoriją. Tai reiškia leidimą tos pačios lyties asmenų poroms net ir be konstitucijos 110-ojo straipsnio pirmojo sakinio formuluotės pakeitimo“, – perspėjo ministras.

Latvijos konstitucijos 110-asis straipsnis nustato, kad valstybė „gins ir rems santuoką – sąjungą tarp vyro ir moters, šeimą, tėvų teises ir vaiko teises“.