Solidi suma

Latvijos geležinkeliams elektrifikuoti numatoma skirti 347 mln. eurų. Tačiau ta suma negalutinė, nes papildomų lėšų pareikalaus geležinkelių tvarkymas Rygos uosto prieigose. Iš viso kalbama apie pusės milijardo bendrą geležinkelių sutvarkymo sumą.

Tokia diskusija nekiltų, jei ne nuolat mažėjantis Rusijos tranzitas per Latvijos uostus. Šiemet tą labiausiai pajuto Rygos uostas. Jo bendra krova 5 proc. mažesnė nei pernai.

Nors kiti Latvijos jūrų uostai – Ventspilis ir Liepoja žengia su pliusu, Latvijos geležinkeliuose krovinių kritimas per 9 mėnesius siekia 2,8 proc.

Tam, kad į Latvijos geležinkelius būtų investuojama solidi suma ES paramos, vertinimą atliko solidi audito kompanija „Ernst & Young”.

„Mes paskaičiavome, kad netgi jei metinis Latvijos geležinkelių krovinių vežimas nukristų iki žemiausios 30 mln. tonų per metus žymos, vis tiek geležinkelių tvarkymas būtų naudingas“, - teigė šios kompanijos atstovas Latvijoje Andris Laučinsas.

Baimė dėl rusiškų krovinių

2016 m Latvijos geležinkeliai gabeno 47 mln. tonų krovinių.

Nepaisant to, Latvijoje vis tiek siejamas nerimas dėl geležinkelių bendrovės „Latvijas dzelzceli“ ateities.

Rusijos uostų valdyba „Rosmorrečflot“ teikia duomenis, kad iki 2020 m. Rusijos Šiaurės vakarų uostai papildomai krovą padidins 60 mln. tonų per metus. Tikimasi pritraukti apie 25 mln. tonų tų rusiškų krovinių, kurie dabar keliauja per rusų vadinamus Pribaltikos uostus.  Tam Leningrado srityje turi būti labiau išplėtoti geležinkeliai. Dabar jie nepajėgia atvežti visų rusiškų krovinių į Rusijos uostus. 

Klaipėdos uostas rusiškų krovinių beveik nekrauna. Talino uoste jų pastaruosius metus, kai pradėjo veikti Ust Lugos uostas, katastrofiškai sumažėjo. Daugiausiai rusiškų krovinių keliauja per Latvijos uostus – vien anglių apie 10 mln. tonų per metus.

Todėl Latvijoje ir kilo ažiotažas, kad po spartaus rusiško tranzito nykimo Estijoje, ta banga užkabins ir ją.

„Dabar per parą mūsų geležinkeliais stabiliai gabenama po 1200–1400 krovininių vagonų. Politika yra politika, bet mes nemanome, kad Rusijos verslininkai, kurie neturi savo terminalų Rusijos uostuose, atsisakys naudotis Latvijos geležinkeliais, nes tai jiems yra naudingiau“, - svarstė  Latvijos geležinkelių viceprezidentas Aivaras Strakšas.

Tačiau iš Rusijos pasigirsta kitokie vertinimai. Rusijos pasaulio ekonomikos ir politikos aukštosios mokyklos prodekanas Igoris Kovaliovas mano, kad „Rusijai yra naudingiau naudotis savais Ust Lugos ir Primorsko uostais, o ne duoti pinigus už paslaugas latviams“. 

Viltys – Kinijos tranzitas

Mažiau optimizmo dėl Latvijos tranzito turi Baltijos transporto ir logistikos asociacijos prezidentė Inga Antanė. Jos nuomone, 1200–1400 vagonų arba 15–20 sąstatų per parą yra labai mažai. Anot jos, 1996 m. per parą būdavo gabenama dvigubai daugiau vagonų.

Jos teigimu, tranzitą stabdantys ir pernelyg dideli Latvijos geležinkelių tarifai. Jie esantys didesni nei Lietuvoje ir Estijoje. Geležinkelių atstovai tvirtina, kad tarifai esantys konkurencingi ir nedarantys jokios įtakos krovinių srautams. 

Latvija deda dideles viltis ir į Kinijos tranzitą. Ji atsirado Kinijos „Šilko kelyje“ į Europą, kur iki šiol figūravęs tik Klaipėdos uostas.

Spalio viduryje iš Urumči į Rygą atvyko šaudyklinis traukinys su kiniškais maisto priedais. Jie pakrauti Rygos uoste iškeliavo į Roterdamą.

Priimdami pirmąjį sąstatą Latvijos geležinkelių vadovai negalėjo atsakyti, kada bus kitas.

„Pritraukti Kinijos krovinius yra sunkus darbas. Įtakos turi daug aplinkybių. Negaliu atsakyti, kada prasidės reguliarūs reisai iš Kinijos Urumči į Ryga“, - Latvijos žurnalistams komentavo „Latvijas dzelzceli“ vadovas Edvinas Berzinšas.