Lenkijos premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač) džiaugiasi iš Lietuvos ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus Briuselyje išgirstomis naujienomis dėl lenkiškų mokyklų Lietuvoje.

„Tiesiai jo paklausiau apie lenkų gyvenimo Lietuvoje ateitį, ypač jauniausiųjų - apie mokyklas Lietuvoje, kurios yra uždaromos“, - E.Kopacz citavo Lenkijos naujienų agentūra PAP.

„Atrodo, naujienos geros. Išgirdau Lietuvos ministro pirmininko atsakymą, kad atitinkami teisės aktai bus priimti labai greitai, per kelias savaites“, - pridūrė ji.

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus BNS patvirtino, kad Švietimo ir mokslo ministerija rengia įstatymo pataisas, kurios leistų trejiems metams suteikti laikiną gimnazijos statusą toms mokykloms, kurios nėra pradėjusios akreditavimo procedūros, jos galės siekti įgyti licenciją. Licencijavimo procedūra bus reglamentuota įstatyme.

R.Vaitkaus teigimu, mokyklų akreditavimas bus keičiamas licencijavimu.

„Turėsime padaryti tvarką visoms mokykloms, nes norime plačiau žiūrėti į šią problemą, mat dabartinė akreditacija apėmė tik vidurinio mokslo segmentą“, - teigė vicekancleris.

Be to, pasak jo, dabartinis teisinis reguliavimas numato išimtis, kad tam tikrus kriterijus atitinkančios mokyklos gali turėti specialų statusą, tai yra tapti vadinamosiomis ilgosiomis gimnazijomis ir formuoti klases nuo pirmos iki dvyliktos klasės.

„Bet šitos išimtys iškreipia situaciją. Žinoma, yra labai daug telefoninės teisės, kada ministrui pavedama situacija spręsti pačiam. Norime įvesti skaidresnę sistemą“, - tvirtino R.Vaitkus.

Vadovaujantis 2011 metais priimtais įstatymais, iki šių metų rugsėjo visos vidurinės mokyklos turi tapti keturmetėmis gimnazijomis, progimnazijomis arba pagrindinėmis mokykloms su retomis išimtimis dėl ilgųjų 12-mečių gimnazijų.

Tokia pertvarka sukėlė dalies tiek tautinių mažumų, tiek lietuviškų mokyklų pasipiktinimą.