Lietuvos prižiūrima Afganistano Goro provincija jau artimiausiu metu gali būti perduota afganų kontrolėn. Tačiau lietuvių kariai ir civiliai pareigūnai dar kurį laiką liks kitose šios nestabilios valstybės provincijose.

Ministrai patvirtino planą

Prieš savaitę Taline susitikę NATO užsienio reikalų ministrai susitarė dėl plano, pagal kurį sąjungininkės Afganistane pamažu pradės saugumo ir valdymo kontrolę perduoti atsakingiems provincijų pareigūnams.

Praėjus devyneriems metams po Jungtinių Valstijų vadovaujamos ir po NATO "skėčiu" vykdytos tarptautinių pajėgų invazijos Afganistane, sutrumpintai vadinamos ISAF, Aljanso šalys susitarė dėl žingsnių, kurių reikės, kad būtų sudarytos sąlygos, leisiančios afganams perimti visos savo šalies kontrolę.

"Nustatytas procesas, sąlygos, kurios turės būti įvykdytos, taip pat ką turėsime padaryti mes, kai tos sąlygos bus išpildytos", – sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.

"Jau turime veiksmų planą, pagal kurį dar šiemet turėtų būti pradėta pereiti prie afganų vadovavimo, tuomet mūsų visuomenės pradės matyti tą pažangą, kurios teisėtai reikalavo", – pridūrė jis.

Tikimasi, kad Afganistano vyriausybė ir tarptautinė bendruomenė pritars šiam planui liepos viduryje Kabule rengiamoje konferencijoje, ir valdžia bus pradėta perduoti iki lapkritį organizuojamo NATO viršūnių susitikimo Lisabonoje.

Bus parinktos dvi provincijos

Šalies sostinėje Kabule afganai į savo rankas jau perėmė saugumo užtikrinimą. Pagal parengtą planą vietos lyderiai turėtų pradėti perimti kontrolę į šiaurę ir į vakarus nuo Chybero perėjos iki Nimrūzo esančiose provincijose, kur padėtis stabili.

NATO ekspertai mėgina įvertinti padėtį ir nustatyti, kurių provincijų vadovybė yra pakankamai kompetentinga vadovauti saugumui ir užtikrinti provincijos valdymą, ekonominę plėtrą. Tikimasi, kad vietos valdžia perims vis daugiau įsipareigojimų, o sąjungininkų pajėgos galės užleisti priešakines pozicijas vietos pajėgoms ir atlikti tik pagalbinį vaidmenį, kol pamažu visai pasitrauks.

Tikimasi, kad dar šiemet valdžia perduoti afganams bus pradėta bent dviejose šalies provincijose iš 34. Tarp kandidatų į stabiliausias yra ir Goro provincija, už kurią pagal NATO sąjungininkų susitarimą atsakinga Lietuva.

Stabiliųjų sąraše – ir Goras

"Negalime atmesti, kad tarp tų provincijų, nuo kurių prasidės perdavimas afganams, bus ir Goras", – dienraščiui sakė NATO būstinės Briuselyje Tarptautinių pajėgų operatyvinio skyriaus vienas vadovų Nickas Williamsas.

Tačiau jis paskubėjo pridurti, kad tai dar nėra galutinai nuspręsta. "Kol kas negalime pasakyti, kurios konkrečiai provincijos, nes ekspertai tebedirba tą darbą, nagrinėja situaciją", – teigė pareigūnas.

Tačiau NATO būstinėje pripažįstama, kad Afganistano vakarinėje dalyje esanti Goro provincija laikoma viena stabilesnių. Todėl ji gali pretenduoti į pirmųjų provincijų, kurios bus perduotos afganų valdžios priežiūrai, sąrašą.

Aljanso vadovas dėkoja

Kol kas vengiama spėti, kada lietuviams gali tekti perduoti Gorą. "Tai gali atsitikti jau kitąmet, bet gal tai bus tik po kelerių metų", – tvirtino N.Williamsas.

Lietuvos ambasadorius Aljanse Linas Linkevičius pabrėžė, kad mūsų šalis pasirengusi ir toliau aktyviai dalyvauti NATO misijoje Afganistane. Netgi jeigu Goras būtų artimiausiu metu perduotas afganų kontrolei, bent dalis lietuvių karių ir civilių pareigūnų liktų šioje šalyje, dirbtų kitose provincijose.

Šiuo metu ISAF misijoje tarnauja apie 106 tūkst. NATO kariškių. Lietuva turi 220 karių, Estija nusiuntusi 155, Latvija – 135. "Tai didelis indėlis, palyginti su jūsų valstybių dydžiu, jų finansiniu ir kariniu pajėgumu", – tvirtino N.Williamsas.

A.F.Rasmussenas taip pat gyrė Baltijos valstybių darbą Afganistane ir dėkojo joms už pastangas.

Vykdomi B.Obamos pažadai

Saugumo ir valdžios perdavimo Afganistane planas sudarytas remiantis JAV prezidento Baracko Obamos pernai gruodį paskelbta nauja veiksmų strategija, pagal kurią buvo numatyta 30 tūkst. karių sustiprinti tarptautinių pajėgų kontingentą šalyje, bet 2011 m. pradėti pamažu jas išvesti.

B.Obama ne kartą pakartojo, kad JAV vadovaujamų pajėgų mažinimo ir visiško išvedimo terminai priklausys nuo to, kaip seksis stabilizuoti padėtį šalyje ir kaip greitai afganų pajėgos bus pajėgios perimti jų funkcijas.

NATO pajėgas Afganistane šiuo metu sudaro kariai iš daugiau nei 40 Aljansui priklausančių šalių ir jo partnerių.

Braižomos NATO ateities gairės

Prieš šešis dešimtmečius gimusi NATO buvo sukurta pirmiausia tam, kad apgintų Vakarų valstybes nuo galimos tiesioginės sovietų bloko agresijos. Dabar, kai praėjo du dešimtmečiai nuo sovietų sistemos griūties, smarkiai išsiplėtusi NATO jau nebeveikia vien savo valstybių narių teritorijoje. Misija Afganistane yra bene geriausiai matomas NATO "išėjimo už transatlantinės erdvės ribų" pavyzdys.

Pasikeitusios aplinkybės verčia gynybinį aljansą atnaujinti savo Strateginę koncepciją. Ankstesnė strategija buvo parašyta prieš beveik 12 metų šešiolikai tuomet Aljanse buvusių valstybių. Dabar NATO yra 28 šalių – beveik dvigubai daugiau. Ir netrukus bus dar daugiau.

"Dabar daugiau iššūkių nei buvo prieš 15–20 metų. Pavyzdžiui, niekas tada neįsivaizdavo, kad NATO išeis už Europos ribų. Ne tik sau, bet ir visam pasauliui turime pasakyti, kas yra NATO, ko ji siekia, nes jau dabar ji veikia už transatlantinės erdvės ribų. Egzistuoja ne tik kolektyvinė gynyba, bet ir ekspedicinės pajėgos, kurios šiuo metu veikia Afganistane, – aiškino aukštas NATO politinis pareigūnas. – Todėl NATO pasaulėžiūros ir planų pokyčiai yra tiesiog gyvybiškai būtini."

Pasak NATO atstovų, naujosios koncepcijos priėmimas toli gražu nereikš, kad Aljansas paskelbs save "pasaulio policininku". "Nebus taip, kad mus pakviečia kaip kokį taksi ir mes bėgam padėti spręsti problemų. Turime nustatyti, ko mes iš tikrųjų norime ir siekiame, kur mes realiai galime padėti", – pasakojo Aljanso politinis pareigūnas.

Tarp naujų iššūkių šiuolaikiniame pasaulyje įvardijamos kibernetinės atakos, energetinis saugumas. Bet dar neaišku, ar energetinis saugumas bus įtrauktas į naująją NATO strateginę koncepciją. Dėl to esą turi sutarti visos narės.

Neketinama keisti ar kvestionuoti NATO sutarties 5 straipsnio, numatančio kolektyvinę gynybą, kai vienos valstybės narės užpuolimas traktuojamas kaip viso Aljanso užpuolimas. "Solidarumas, kolektyvinė gynyba, principas "visi už vieną, vienas už visus" nėra pamirštamas ar naikinamas", – pabrėžė NATO atstovai.

Šiuo metu visos sąjungininkės diskutuoja dėl atnaujintos strateginės koncepcijos. Tikimasi, kad ji bus priimta per eilinį NATO viršūnių susitikimą, kuris šį lapkritį bus surengtas Portugalijos sostinėje Lisabonoje.

Stasys Gudavičius su grupe žurnalistų iš Lietuvos dalyvavo NATO Viešųjų ryšių skyriaus organizuotoje pažintinėje kelionėje Aljanso būstinėje Briuselyje.