Pirmalaikius rinkimus nuspręsta surengti, tarpininkaujant Vakarams ir siekiant išspręsti pernai kilusią krizę, kai kairiųjų pažiūrų opozicija konservatorių valdomą vyriausybę apkaltino didelio masto neteisėtu pasiklausymu ir paviešino garso įrašus, įrodančius aukšto rango pareigūnų korupciją.

Konservatorius Nikola Grujevskis, premjeru paskirtas 2006 m., šiemet atsistatydino. Manoma, kad rinkimuose jis nugalės kairiųjų bloko oponentą Zoraną Zajevą ir galės vadovauti koalicijai.

Sekmadienį turėtų balsuoti 1,8 mln. rinkėjų. Balsavimo apylinkės atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir užsidarys 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku.

Šie parlamento rinkimai, surengti siekiant užbaigti dvejus metus besitęsiančią politinę krizę, yra Europos Sąjungos pagalba sudaryto susitarimo dalis tarp keturių pagrindinių nedidelės Balkanų šalies partijų.

Neramumai prasidėjo pernai vasarį, kai pagrindinės opozicinės socialdemokratų partijos vadovas Z.Zajevas pradėjo skelbti medžiagą, liudijančią apie aukšto rango pareigūnų korupciją ir oficialų 20 tūkst. žmonių sekimą – tarp jų buvo politikų ir žurnalistų.

Prieš dešimtmetį premjeru tapęs N.Grujevskis visus kaltinimus neigė, tačiau šių metų sausį atsistatydino, kas leido rengti pirmalaikius rinkimus. Šalyje nuvilnijo demonstracijų ir už, ir prieš jo vyriausybę banga.

Pasak naujausių apklausų, N.Grujevskio dešinioji partija VMRO-DPMNE yra populiarumo viršūnėje, tačiau nemažai neapsisprendusių rinkėjų gali palenkti rinkimų rezultatus į vieną ar į kitą pusę.

Rinkimai vyksta, kai specialioji prokuratūra vykdo pasiklausymo skandalo ir korupcijos tyrimą.

„Nežinome, kuo tai baigsis. Ant kortos pastatyta ypač daug“, - sakė Graco universitete dirbantis pietryčių Europos klausimų specialistas Florianas Bieberis (Florianas Biberis).

46-erių N.Grujevskis su šalininkais pralaimėjimo atveju rizikuoja būti „visiškai atskirti“, tačiau pergalės atveju ketina „išties paneigti bet kokią kritiką“, teigė F.Bieberis.

Sekmadienio rinkimai buvo dukart atidėti, nes opozicija ir tarptautinė bendruomenė baiminosi dėl sukčiavimo buvusioje Jugoslavijos respublikoje, kuri yra viena neturtingiausių šalių Europoje, kur realus mėnesinis darbo užmokestis vidutiniškai siekia 360 eurų.

Nepaisant nesenos maišaties, rinkimų kampanija buvo nuslopinta, lyginant su ankstesniais rinkimais, o dabar politinius plakatus Skopjės centre užstoja kalėdiniai papuošimai.

Politikos analitikas ir buvęs diplomatas Arsimas Zekollis (Arsimas Zekolis) tvirtina, kad tikimybę pasiekti permainų „temdo kažkodėl neryžtingos opozicijos pastangos“.

Jo teigimu, opozicijos dalyvavimas ilgalaikėse derybose dėl krizės su valdančiąja partija „sustabdė gyventojų priešinimosi atmosferą“.

Pasak naujausio ES pažangos ataskaitos apie Makedoniją, demokratijai ir įstatymo viršenybei „nuolat kliudo“ smarki privačių interesų įtaka valstybinės reikšmės sprendimams.

Tačiau anot analitikų, Europa nepaisė šių nuogąstavimų dėl N.Grujevskio atliekamo „vartininko“ vaidmens pabėgėlių krizės akivaizdoje, kuomet į Vakarų Europą keliaujančių šimtai tūkstančių migrantų pateko į Makedoniją iš Graikijos.

Etiniai klausimai

N.Grujevskis, kuris, kaip manoma, gali nesiekti premjero posto, pergalės rinkimuose atveju, pažadėjo sumažinti 24 proc. siekiantį nedarbą, padidinti pensijas, pritraukti daugiau užsienio investicijų ir per savo kadenciją sukurti 160 tūkst. naujų darbo vietų.

Buvęs ekonomistas taip pat kaltina 42 metų Z.Zajevą rizikavimu suskaldyti Makedoniją pažadais suteikti nuolaidų etniniams albanams, kurie sudaro apie ketvirtadalį šalies gyventojų.

Po civilinio konflikto tarp etninių albanų sukilėlių ir Makedonijos saugumo pajėgų prabėgus 15 metų, nedidelė grupelė albanų politikų siekia tapti jaunesniąja naujosios valdančiosios koalicijos partnere.