Rusija neteko garsaus politiko ir ekonomisto. Praėjusio amžiaus pabaigos reformų autorius Rusijos rinkos ekonomikos ideologas Jegoras Gaidaras mirė Maskvoje anksti trečiadienį.

Darbo vietoje

Kaip pranešė agentūrai "Interfax" šaltiniai teisėsaugos institucijose, vienas Rusijos ekonomikos reformų iniciatorių mirė apie 4 val. savo namuose užmiestyje Maskvos srities Odincovo rajono Uspenskojės kaime. Jam buvo 53 metai. "Pirminiais duomenimis, mirties priežastis buvo atitrūkęs kraujo krešulys", – sakė "Interfax" pašnekovas.

J.Gaidaro sekretorius spaudai Valerijus Natarovas per tiesioginę laidą "Ruskaja služba novostej" pranešė, kad politikas mirė rašydamas dar vieną knygą. "Kiek aš žinau, trečią valandą nakties J.Gaidaras dirbo namie – rašė dar vieną knygą ir staiga mirė. Viskas įvyko taip greitai, netikėtai. Tai didelis skausmas", – sakė jis.

"Teisingo reikalo" partijos vienas pirmininkų Leonidas Gozmanas laidoje pasakojo, kad iš vakaro buvo susitikęs su J.Gaidaru, kai niekas nepranašavo nelaimės. "Tai visiškai netikėta, mes išsiskyrėme su juo vakare, 23 val. Ten buvo pasitarimas, ir Jegoras nesirengė išeiti iš gyvenimo, jis rengėsi gyventi ilgai", – sakė jis.

Chaoso architektas

J.Gaidaras praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje dirbo Boriso Jelcino vyriausybėje ir vadovavo skausmingai posovietinei šalies ekonomikos transformacijai į rinkos ekonomiką. 1992-aisiais jis pusmetį ėjo ministro pirmininko pareigas, o vėliau buvo išrinktas į Valstybės Dūmą ir dirbo mokslo srityje. Iki šiol J.Gaidaras buvo Pereinamojo laikotarpio ekonomikos instituto direktorius.

1956 m. kovo 19 d. Maskvoje gimęs J.Gaidaras priklausė grupei jaunųjų liberalių pažiūrų politikų, kuriuos dabartinė Rusijos vadovybė laiko dešimtmetį trukusio ekonominio ir politinio chaoso, dėl kurio šalis atsidūrė ties žlugimo riba, architektais.

Netgi buvę bendražygiai pripažįsta, kad J.Gaidaras užsitraukė paprastų piliečių, kurie viską prarado ekonomikos liberalizacijos laikotarpiu, neapykantą.

Arba gerai...

Tačiau tuo pat metu J.Gaidaro kolegos giria velionį kaip žmogų, išgelbėjusį šalį nuo bado ir pilietinio karo. "Vienu sunkiausių Rusijos istorijos laikotarpių jis atsidūrė priešakinėje linijoje. Laikui bėgant vis daugiau žmonių suvoks, nuo kokios prarajos Rusiją dešimtojo dešimtmečio pradžioje atstūmė J.Gaidaras, mes visi tada buvome prie pilietinio karo slenksčio", – sakė vienas "Teisingo reikalo" partijos pirmininkų L.Gozmanas.

"Byrant Sovietų Sąjungai buvo tik du variantai: arba suirimas, pilietinis karas ir kraujo upės, arba sunkios, skausmingos reformos. Kito kelio nebuvo, ir J.Gaidaras pasirinko reformas", – pritarė radijui "Echo Moskvy" Borisas Nemcovas, kuris vadovaujant B.Jelcinui ėjo vicepremjero pareigas.

"Tai buvo didis žmogus. Didis mokslininkas, iškilus valstybės veikėjas. Visus pastaruosius metus jis buvo intelektualinis ir moralinis lyderis visiems mums. Man jis buvo ir visada liks aukščiausias sąžiningumo, drąsos ir patikimumo pavyzdys", – teigiama Anatolijaus Čiubaiso, su J.Gaidaru vykdžiusio Rusijoje rinkos reformas, oficialiame tinklaraštyje.

Iriną Hakamadą, kuri prieš kelerius metus labai glaudžiai dirbo su J.Gaidaru, nes, kaip ir jis, buvo viena Dešiniųjų jėgų sąjungos pirmininkų, irgi pribloškė žinia apie jo mirtį. "Net nežinau, ką ir pasakyti. J.Gaidaras prisiėmė sau viską, net daugiau nei A.Čiubaisas, kuris buvo atsakingas tik už privatizaciją, jis kartais prisiimdavo net daugiau nei B.Jelcinas", – sakė I.Hakamada. Anot jos, J.Gaidaras buvo labai inteligentiškas žmogus. "Galbūt jam labai sunku buvo išgyventi visa tai, ką jis patyrė. Galbūt todėl jis taip anksti ir išėjo iš gyvenimo", – pridūrė politikė.

Ne geležinės sveikatos

Praėjus keleriems metams, kai pasitraukė iš posto, 2006-ųjų lapkritį J.Gaidaras staiga smarkiai sunegalavo po pusryčių viename viešbučių Dubline, į kurį atvyko pristatyti savo knygos, ir buvo per plauką nuo mirties. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Londone apsinuodijęs poloniu mirė buvęs Rusijos saugumo agentas Aleksandras Litvinenka, kaltinęs Kremlių prisidėjus prie namų sprogdinimų Maskvoje 1999 m.

Buvo spėliojama, kad J.Gaidaras taip pat galėjo būti apnuodytas. Pasveikęs jis dėl savo ligos apkaltino neįvardytus Kremliaus priešus.

"J.Gaidaras kabojo ant plauko tarp gyvenimo ir mirties. Ar galėjo tai būti koks nors natūralus susirgimas? Sprendžiant iš to, ką sako profesionaliausi gydytojai, žinantys padėtį ne iš nuogirdų, – ne", – sakė tada A.Čiubaisas naujienų agentūrai "RIA Novosti". Tačiau niekas neįrodė, kad jį bandyta nunuodyti.

J.Gaidaras kilo iš garsios šeimos. Jo senelis Arkadijus buvo garsus Sovietų Sąjungos vaikų rašytojas, kurio knygos iki šiol populiarios. Jegoro tėvas Timūras Gaidaras buvo sovietinio ruporo "Pravda" karo žurnalistas, kariavęs per Kiaulių įlankos Kuboje invaziją.

J.Gaidaro dukra Marija yra liberalių pažiūrų aktyvistė, kuri kelis kartus buvo sulaikyta už dalyvavimą antivyriausybiniuose mitinguose, o šiuo metu dirba Kirovo srities gubernatoriaus Nikitos Belych padėjėja.

Prašys leidimo

J.Gaidaro giminaičiai ketina palaidoti jį Maskvos Novodevičės kapinėse. Jie planuoja netrukus kreiptis į Maskvos meriją, kad gautų atitinkamą leidimą. "Greičiausiai prašysime leidimo jį palaidoti Novodevičės kapinėse", – "Interfax" agentūrai sakė vienas jo giminaičių. Sprendimus, ar žmogus gali būti laidomas šiose kapinėse, priima Maskvos meras Jurijus Lužkovas.

Savo paskutiniame interviu laikraščiui "Novaja gazeta", kuris buvo išspausdintas maždaug prieš mėnesį, J.Gaidaras sakė, jog Rusija dabar išgyvena sunkų laikotarpį. Jis pabrėžė, jog tokiomis aplinkybėmis valdžia gali imtis skirtingų veiksmų. "Pirmas – griežtinti režimą, antras – laipsniška liberalizacija", – sakė jis. J.Gaidaras taip pat pareiškė, jog Rusija tai ne Sovietų Sąjunga, kad jos ekonomika vis dėlto yra rinkos ekonomika.