Vykdydama stambią operaciją Afganistane tarptautinių pajėgų koalicija pasiekė pirmą pergalę. Tačiau talibai apsiginklavo kantrybe ir laukia, kol kariai grįš į savo bazes.
„Gyvų skydų“ taktika
JAV, Didžiosios Britanijos ir Afganistano koalicija ketvirtadienį užėmė talibų tvirtovę laikytą Mardžos miestą ir jo centrinėje turgavietėje iškėlė valstybės vėliavą. Tai yra pirma tarptautinių pajėgų pergalė nuo praėjusio šeštadienio, kai Afganistano pietuose prasidėjo stambiausia nuo pat įsiveržimo į šią šalį 2001-aisiais karinė operacija „Moshtarak“.
Nors prieš talibus stojo galinga 15 tūkst. karių armija, išstumti kovotojus iš jų tvirtovės Afganistano pietuose nėra paprasta. Talibai yra gerai ginkluoti, pakelėse slepia ir nuotoliniu būdu sprogdina savadarbes bombas. Be to, jie ėmėsi „gyvų skydų“ taktikos ir bando slėptis už taikių gyventojų nugarų.
„Jie naudojasi įkaitais. Mūsų kariai matė, kaip talibai tempia moteris ir vaikus ant namų stogų ir šaudo iš už jų nugarų, - sakė generolas Moheedinas Ghori, vadovaujantis afganų pajėgoms, dalyvaujančioms šioje operacijoje. - Jie tik ir laukia, kol pradėsime šaudyti į taikius gyventojus, bet mums griežtai įsakyta neatidengti ugnies į rajonus su civiliais.“
Generolo vadovaujamos pajėgos neturi kito pasirinkimo, kaip tik nutraukti ugnį ir bandyti atskirti kovotojus nuo civilių. Dėl to operacija „Moshtarak“ labai sulėtėjo.
Nekaltos aukos
NATO atstovai ne kartą buvo pabrėžę, kad taikių gyventojų saugumas yra vienas svarbiausių koalicijos prioritetų vykdant operaciją „Moshtarak“. Tačiau išvengti nekaltų aukų nepavyksta.
Sekmadienį, antrą operacijos dieną, per NATO raketų ataką žuvo 12 afganistaniečių civilių. Pasak pareigūnų, raketos nukrypo nuo kurso ir pataikė į namą.
Raudonojo kryžiaus organizacija Mardžoje įsteigė pirmosios pagalbos centrą, kur gydomi dešimtys per kovas nukentėjusių taikių gyventojų.
NATO kol kas pranešė tik apie du žuvusius karius - britą ir amerikietį. Afganistano vyriausybės duomenimis, per operaciją nukauti 20 talibų, dar 11 paimti į nelaisvę.
Iššūkis B.Obamai
Ekspertai teigia, kad operacija „Moshtarak“ yra vienas rimčiausių iššūkių prieš metus postą užėmusiam JAV prezidentui Barackui Obamai ir jo peržiūrėtai Afganistano strategijai.
„Išvalyti, pastatyti ir laikyti“, - tokiu šūkiu vadovavosi ankstesnis JAV vadovas George'as W.Bushas, rašo laikraštis „The International Herald Tribune“. Jo įpėdinis B.Obama peržiūrėjo strategiją ir pridėjo dar vieną žodį - „perleisti“. Tai reiškia, kad išstūmus talibus iš tam tikros teritorijos valdžia turi būt perduota Afganistano vyriausybei.
Tačiau analitikai abejoja, ar Afganistano prezidentas Hamidas Karzai pajėgs išlaikyti valdžią maištaujančiuose regionuose, užtikrinti saugumą ir normalias gyvenimo sąlygas: įsteigti policijos postus, mokyklas ir ligonines, nutiesti vandentiekį. Aštuonerius metus valdžioje klesti korupcija, gausybė pažadų liko neįgyvendinta. Daugelis abejoja, ar gavęs dar vieną galimybę H.Karzai vėl visko nesužlugdys.
Afganistano prezidentas nenorėjo pradėti puolimo Mardžoje, rašo „The International Herald Tribune“. JAV ambasadorius Afganistane dar anksčiau yra pasakęs, kad H.Karzai yra prastas partneris.
„H.Karzai nėra tinkamas strateginis partneris, - rašė diplomatas ataskaitoje Valstybės Departamentui. - Jis kratosi atsakomybės ir bet kokios naštos, ar tai būtų saugumas, ar valdymas, ar plėtra. Jis ir dauguma jo aplinkos žmonių nenori, kad JAV pasitrauktų, ir bus laimingi matydami, kad mes investuojame dar daugiau.“
Prieš talibus - kartu
Operacija "Moshtarak" Afganistano pietuose pradėta vasario 13 d. Joje dalyvauja apie 15 tūkst. JAV, Didžiosios Britanijos ir Afganistano karių, taip pat nedidelis skaičius kanadiečių, danų ir estų.
„Moshtarak“ dari kalboje reiškia „kartu“. Pasirinkę tokį pavadinimą, tarptautinių pajėgų vadovai norėjo pabrėžti Afganistano karių dalyvavimą kovoje prieš talibus.
Operacijos tikslas yra išvaryti Talibano kovotojus iš pietinės Helmando provincijos.
|
Eksperto komentaras Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Egdūnas Račius neatmeta galimybės, kad talibai sugrįš, kai tik koalicijos pajėgos pasitrauks iš užimtų teritorijų į savo bazes. - Tai jau ne pirma tokio pobūdžio operacija prieš talibus, o ankstesnės buvo ne itin sėkmingos. Kaip manote, ar koalicija pasimokė iš ankstesnių klaidų ir ar šįkart galima tikėtis sėkmės? - Laikinos sėkmės tikėtis, neabejotinai, galima, nes kol vyks operacija ir šiek tiek laiko po jos maištininkai bus išsisklaidę ir nedrįs stoti į atvirą konfrontaciją su okupacinėmis pajėgomis. Tačiau pastarosioms pasitraukus, tikėtina, kad antivalstybinės grupuotės sugrįš visu pajėgumu ir susidorojusios su Afganistano jėgos struktūrų daliniais vėl įsiviešpataus. Tad ilgalaikėje perspektyvoje kokios nors lemiamos sėkmės tikėtis neverta. Kita vertus, okupacinės pajėgos turėjo imtis ryžtingų (kad ir brangiai kainuojančių) veiksmų, kad pateisintų savo buvimą šalyje ir ypač papildomų pajėgų atvykimą. Tai eilinis jėgos demonstravimas, kuris turi prisidėti prie įvaizdžio, kad okupuojančios valstybės rūpinasi Afganistanu. - Susidūrę su didelėmis koalicijos pajėgomis, kokios taktikos imsis talibai? Ar bandys trauktis, ar slėptis ir laukti, kol baigsis operacija, ar imtis dar kokių nors gudrybių? - Didžiausia išmintis - nežūti beprasmiškai. To maištininkai dabar akivaizdžiai ir siekia - jie pasklidę po Helmando provinciją, dalis galbūt pasitraukė dar toliau - į kaimynines provincijas (tikėtina, kad į Ghūr provincijos Pasaband ir Taivara apskritis) ir nesiima jokių didesnių pasipriešinimo veiksmų, suvokdami, kad okupacinės pajėgos ilgai neišbus Mardžoje ir neišvengiamai pasitrauks į savo bazes. - Ar pakaks vien išstumti talibus iš jų tvirtovės Mardžoje? Kokie turėtų būti tolesni koalicijos veiksmai? - Vien Mardžos užėmimas yra beprasmiškas - tai nėra joks strateginės reikšmės centras, kuriame valdžios pasikeitimas galėtų turėti lemiamos įtakos karo eigai provincijoje. Net kokių nors ženklesnių investicijų sutelkimas nėra prasmingas - nėra tam palankios demografinės-urbanistinės aplinkos. Bet kokia „atkūrimo“ veikla turėtų apimti visą provinciją ir dar plačiau. Tik tuomet būtų galima tikėtis palenkti vietinius gyventojus savo pusėn ir taip pasiekti, kad jie neberemtų maištininkų. Mardža yra reikšmingas, bet tik vienas iš gausybės rajonų, kuriems reikalingas dėmesys. |
Naujausi komentarai