Smūgis Maskvai Balkanuose

Kaip atsakas į Maskvos nenorą siekti taikos Ukrainoje prieš mėnesį anonsuotų, lapkričio 21 d. įsigaliojusių sankcijų poveikis buvo jaučiamas nuo pat anonsavimo dienos. Ypač didelį smūgį Rusijos kompanijos pajuto Balkanuose.

Lapkričio 7 d. Bulgarijos parlamentas rekordiniu greičiu – per 26 sekundes – priėmė teisinius pakeitimus, leidžiančius konfiskuoti šalyje esantį „Lukoil“ turtą, priklaususį Rusijos bendrovei daugiau kaip ketvirtį amžiaus.

Įstatyme teigiama, kad JAV sankcijos „gali lemti naftos perdirbimo gamyklos veiklos sustabdymą [...] dėl visų sandorio šalių atsisakymo atlikti mokėjimus „Lukoil“ priklausančioms įmonėms“. Parlamentas pritarė pataisai, kuria siekta užkirsti kelią strategiškai svarbios gamyklos uždarymui.

„Lukoil“ nuo 1999 m. valdė Burgase esančią gamyklą „Neftochim“. Tai – ne tik didžiausia naftos perdirbimo gamykla Balkanuose: kompanija, kurios pajamos pernai siekė apie 4,7 mlrd. eurų, yra ir didžiausia Bulgarijos įmonė. Ji turi beveik monopolinę galią šalies rinkoje: valdo naftos saugyklas, degalinių, taip pat laivams ir orlaiviams degalus tiekiančių įmonių tinklą.

Lapkričio 15 d. Bulgarijos Vyriausybė paskyrė Nacionalinės pajamų agentūros direktorių Rumeną Specovą specialiuoju turto administratoriumi. Jam patikėta užtikrinti veiksmingą „Neftochim“ gamyklos kontrolę. Gavęs Vyriausybės pritarimą, jis gali parduoti akcijas naujam savininkui. Jo veiksmų negalima ginčyti teisme.

JAV iždo Užsienio turto kontrolės biuras OFAC dar tą pačią dieną  išdavė licenciją, leidžiančią naftos perdirbimo gamyklai veikti iki 2026 m. balandžio 29 d. Taip pat išduotas leidimas iki gruodžio 13 d. sudaryti sandorius, susijusius su „Lukoil“ degalinėmis už Rusijos ribų ir sutartimis dėl jos tarptautinio turto pardavimo.

Tokie Vyriausybės veiksmai sulaukė Bulgarijos prezidento Rumeno Radevo, kurio veto dėl įstatymo projekto parlamentas atmetė, ir opozicijos įstatymų leidėjų kritikos. R. Radevas teigė, kad parlamento balsavimas pakenkė teisės viršenybei ir kelia nepagrįstai didelę riziką viešiesiems finansams, nes „Lukoil“ gali paduoti Bulgariją į teismą ir pareikalauti didelės kompensacijos. Opozicija, kurią sudaro prorusiškos ir liberalios frakcijos, apkaltino Vyriausybę ruošiantis perduoti naftos perdirbimo gamyklą valdančiajai koalicijai artimai bendrovei, nors koalicija šį teiginį griežtai neigė.

Maskvos ambasadorė Sofijoje Eleonora Mitrofanova lapkričio pradžioje aiškino, esą Bulgarija kuria pavojingą precedentą. Ji pridūrė, kad tai atrodo kaip įstatymas dėl turto nusavinimo.

Panašių planų turima Rumunijoje ir Serbijoje. Rumunijos energetikos ministras Bogdanas-Gruia Ivanas mano, kad valstybė turėtų perimti Rumunijos „Lukoil“ aktyvų kontrolę.

Serbijos valdžios institucijos svarsto galimybę valstybei išpirkti naftą ir dujas gaminančią bendrovę „Naftna Industrija Srbije AD“, priklausančią „Gazprom“. Prezidentas Aleksandaras Vučićius siekia išvengti bendrovės nacionalizavimo, tačiau turi įtikinti JAV savo ketinimais atsikratyti „Gazprom“, kad išvengtų sankcijų.

Dar nepradėjusios galioti JAV sankcijos Rusijos naftos kompanijai susilpnino Kremliaus įtaką Balkanuose. „Bloomberg“ tai pavadino didžiausiu per kelis dešimtmečius smūgiu Rusijos ekonominei įtakai Balkanuose – regione, kur Rytai ir Vakarai šimtmečius kovojo dėl įtakos.

Analitikai abejoja, kad net pasibaigus karui ir potencialiai panaikinus sankcijas Rusija galėtų atstatyti savo įtaką Balkanų energetikos sektoriuje.

Žlunga verslai ir planai

Balkanus galima laikyti pusiaukele tarp kitų šalių, kur pajustos sankcijos.

Lapkričio 19 d. Suomijoje įsikūrusi „Lukoil“ dukterinė įmonė „Teboil“ tapo pirma tarptautine bendrove, paskelbusia dėl sankcijų nutraukianti veiklą. „Teboil“ eksploatuoja penktadalį visų Suomijos degalinių – 430. Bendrovė pranešė jas uždarysianti palaipsniui, kai tik bus išparduotos turimų degalų atsargos.

Lapkričio 10 d. pervedimus į „Lukoil“ sąskaitą sustabdė ir Irako Vyriausybė – taip reaguota į vėlavimus sumokėti algas maždaug 1,3 tūkst. irakiečių, dirbančių Rusijos koncernui priklausančiame naftos telkinyje. Bagdade viltasi, kad, atidėjus sankcijas, Rusijos bendrovė suspėtų parduoti savo Vakarų Kurnos-2 naftos telkinio dalį.

Vos paskelbus sankcijas, Kremlius nesėkmingai bandė išgelbėti „Lukoil“ turtą. Šveicarijoje registruota bendrovė „Gunvor“, kurią įkūrė švedų verslininkas Torbjörnas Törnkvisas ir Vladimiro Putino draugas Genadijus Timčenka, nesėkmingai bandė įsigyti „Lukoil“ užsienio aktyvus. Šį planą sužlugdė JAV finansų ministerija, pareiškusi, kad Kremliaus marioneteė niekada negaus veiklos licencijos.

„Bloomberg“ teigimu, „Lukoil“ užsienio aktyvais domisi JAV korporacija „ExxonMobil“ ir Jungtinių Arabų Emyratų valstybinė kompanija ADNOC. Tarp potencialių aktyvų pirkėjų minima JAV energetikos milžinė „Chevron“ ir privatus investicijų fondas „Carlyle Group“.

Įstatyme teigiama, kad JAV sankcijos „gali lemti naftos perdirbimo gamyklos veiklos sustabdymą [...] dėl visų sandorio šalių atsisakymo atlikti mokėjimus „Lukoil“ priklausančioms įmonėms“.

Anot „Bloomberg“, kai kurie potencialūs pirkėjai norėtų tik konkrečių „Lukoil“ aktyvų, o ne visų parduodamų, tačiau sandoriai gali vykti ir dviem etapais – pavyzdžiui, finansų įmonė įsigyja visus „Lukoil“ aktyvus, o vėliau dalimis juos perparduoda.

Kitokia situacija susiklostė Vokietijoje. Čia veikiančioms „Rosneft“ įmonėms, kurių valdymą po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą perėmė Vokietijos federalinė energetikos reguliavimo institucija, JAV sankcijos nebus taikomos.

„Rosneft“ veikla Vokietijoje yra atsieta nuo jos patronuojančiosios bendrovės Rusijoje, jų verslo operacijų negalima kontroliuoti iš Rusijos ir jos negeneruoja pajamų nei Rusijos patronuojančiajai bendrovei, nei Rusijos valstybei. „Rosneft“ vis dar turi akcijų trijose Vokietijos naftos perdirbimo gamyklose, įskaitant PCK gamyklą netoli Berlyno.

JAV užsiminta, kad lapkričio 21-ąją įsigaliojusių sankcijų efektas pasireikštų neiškart. JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio teigimu, jų efektas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip sąžiningai jų bus laikomasi. Norint maksimaliai sumažinti Rusijos pajamas iš naftos eksporto, reikia persekioti ne tik pardavėjus, bet ir pirkėjus, šešėlinį laivyną.

500 proc. – ne tik simbolis?

Šią savaitę Vašingtonas Kyjivui pateikė ne tik naują taikos planą, bet ir priminė turįs ketinimų įvesti naują sankcijų Rusijai paketą. Lapkričio 17 d. D. Trumpas pareiškė, kad respublikonai rengia įstatymo projektą, kuris numatytų sankcijas bet kuriai šaliai, vykdančiai verslą su Rusija. Jo teigimu, į šį sąrašą gali būti įtrauktas ir Iranas.

Siūlymų detalės: saugumo garantijos – ir Europai

Ketvirtadienį Ukrainai pateiktame 28 punktų taikos plane, be kita ko, kalbama apie dalies rytinių teritorijų atidavimą Rusijai ir JAV saugumo garantijas.

Plane minimos ir NATO valstybės. Tarp Rusijos, Ukrainos ir Europos sudaromas susitarimas dėl nepuolimo. Visi pastarųjų 30 metų neaiškumai laikomi išspręstais. Atskirame punkte nurodoma: „Tikimasi, kad Rusija nesibraus į kaimynines šalis, o NATO nebesiplės.“ Rusija įstatyme įtvirtins nepuolimo politiką Europos ir Ukrainos atžvilgiu.

Tarpininkaujant JAV, tarp Rusijos ir NATO įvyks dialogas, siekiant išspręsti visus saugumo klausimus ir sudaryti sąlygas deeskalavimui, kad būtų užtikrintas visuotinis saugumas, padidintos bendradarbiavimo ir būsimo ekonominio vystymosi galimybės.

Kyjivas turėtų sumažinti savo kariuomenės dydį maždaug per pusę – iki 600 tūkst. karių. Mainais Ukraina gautų patikimų saugumo garantijų. Kyjivas turėtų įsipareigoti nesiekti narystės NATO, o taikos atveju šalyje nebūtų dislokuoti Ukrainos Vakarų sąjungininkių taikdariai – Europos kariniai lėktuvai būtų dislokuoti Lenkijoje, kad, esant potencialiam pavojui, galėtų suteikti Ukrainai apsaugą.

Ukraina turėtų pasitraukti iš Luhansko ir Donecko sričių. Jos kartu su Krymu būtų pripažintos de facto Rusijos teritorijomis. Chersono ir Zaporižios sričių, kurias Rusija tvirtina aneksavusi, ribos būtų įšaldytos palei kontaktinę liniją. Rusija atsisakytų kitų šiuo metu kontroliuojamų teritorijų, esančių už šių penkių sričių ribų. Donecko srityje būtų paskelbta neutrali demilitarizuota buferinė zona, į kurią Rusijos karinės pajėgos negalėtų įžengti.

Plane kalbama apie Rusijos įšaldytų aktyvų panaudojimą. Pavyzdžiui, 100 mlrd. JAV dolerių įšaldyto Rusijos turto būtų investuota į JAV valdomas Ukrainos atkūrimo ir investicijų programas. JAV tektų 50 proc. šio projekto pelno.

Ukraina per 100 dienų turėtų surengti rinkimus.

Rusija netrukdytų Ukrainai naudoti Dnipro upės komerciniais tikslais, taip pat būtų susitarta dėl laisvo grūdų gabenimo Juodąja jūra.

Zaporižios atominė elektrinė būtų paleista prižiūrint TATENA, o pagaminta elektros energija būtų paskirstyta po lygiai tarp Rusijos ir Ukrainos.

Plane skelbiama, kad Rusija vėl būtų pakviesta į Didžiojo aštuoneto valstybių klubą, jai būtų sušvelnintos sankcijos.

Įsibrovusi į Rusiją, Ukraina netektų saugumo garantijų, Rusijai įsiveržus į Ukrainą būtų grąžintos sankcijos ir atšaukti teritoriniai susitarimai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pareiškęs, kad artimiausiu metu planą aptars su D. Trumpu.

Vakar portale „Axios“ pasirodė informacija, esą, be 28 punktų plano, JAV administracija pateikė Ukrainai dar vieno dokumento projektą, kuriame išdėstytos saugumo garantijos, parengtos pagal NATO sutarties 5 straipsnį, numatantį kolektyvinį atsaką ginkluoto vienos ar keleto NATO valstybių narių užpuolimo atveju.

Pagal naujienų portalo paskelbtą teksto projektą, JAV patvirtina, kad reikšmingas, tyčinis ir ilgalaikis ginkluotas Rusijos vykdomas Ukrainos teritorijos puolimas per sutartą paliaubų liniją bus laikomas puolimu, keliančiu grėsmę transatlantinės bendruomenės taikai ir saugumui. Tokiu atveju JAV prezidentas, naudodamasis konstitucine teise ir skubiai pasikonsultavęs su Ukraina, NATO ir Europos partneriais, nuspręs, kokių priemonių reikia imtis saugumui atkurti.

„Tokiomis priemonėmis gali būti ginkluotųjų pajėgų dislokavimas, žvalgybos ir logistinė pagalba, ekonominiai, diplomatiniai ir kitokie tinkamais laikomi veiksmai. Bet kokius tariamus pažeidimus įvertinti padės jungtinis NATO ir Ukrainos vertinimo mechanizmas“, – teigiama projekto tekste. Jame nurodyta, kad NATO narės patvirtina, jog Ukrainos saugumas yra neatsiejama Europos stabilumo dalis, ir įsipareigoja kartu su JAV reaguoti į bet kokį atitinkamą pažeidimą, užtikrindamos vieningą ir patikimą atgrasomąją poziciją.

Šis susitarimas įsigaliotų vos pasirašytas ir galiotų dešimt metų, o vėliau gali būti pratęstas abipusiu susitarimu. Numatoma, kad dokumentą pasirašytų Ukrainos, JAV, ES, NATO ir Rusijos atstovai.

Respublikono Lindsey Grahamo ir demokrato Richardo Blumenthalio parengtas sankcijų paketas pristatytas dar pavasarį. Jame kalbama apie 500 proc. muitus importui iš šalių, perkančių Rusijos naftą, gamtines dujas ar uraną. Kai kuriems ekspertams šis skaičius atrodo nerealus, veikiau ekscentriškam D. Trumpo būdui artimas simbolis.

Anot „Politico“, lapkričio 19 d. Senato daugumos lyderis Johnas Thune’as pranešė, kad įstatymo projektą palaiko D. Trampas. Į klausimą, ar mano, kad sankcijos gali būti įvestos jau šiais metais, senatorius atsakė: „Pažiūrėsime.“ Esą JAV prezidentas yra pasirengęs pasirašyti įstatymo projektą, tačiau su sąlyga, kad išlaikytų sau įgaliojimus priimti galutinį sprendimą dėl sankcijų įvedimo.

Iki šiol antrines sankcijas prieš Indijos ir Kinijos naftos perdirbimo gamyklas ir uostus, priimančius Rusijos žaliavą, įvedė tik ES. D. Trumpas tik pakėlė muitus Indijos importui, tačiau tai netrukdo Indijos gamykloms ir toliau pirkti rusišką naftą. Jei JAV įvestų antrines sankcijas rusiškos naftos pirkėjams, jos atkirstų indus ir kinus nuo dolerio, amerikiečių bankų, vakarietiškų draudikų ir vežėjų.