Šimtai tūkstančių maldininkų iš viso pasaulio antradienį pajudėjo iš šventojo Meko miesto į šalimais esančią Miną, pradedami metines hadžo – vienos iš didžiausių pasaulyje religinių ceremonijų – apeigas.

Šiųmetėje piligrimystėje, kaip manma, dalyvaus beveik du milijonai žmonių, nepabūgę tragiško incidento, kai anksčiau šį mėnesį per audrą nuvirtus statybų kranui Mekos didžiojoje mečetėje, vienoje švenčiausių islamo vietų, 109 žmonės žuvo, o dar beveik 400 buvo sužeisti.

„Tai Dievo dovana, kad Jis pasirinko mus ateiti šičia, – su ašaromis akyse sakė 35 metų egiptietis piligrimas Walaa Ali (Valaatas Alis). – Esu toks laimingas būdamas čia.“

Netoliese šalimais susėdę vyrai ir moterys klausėsi pamokslininkų, kurie aiškino hadžo istoriją ir apeigas.

Šiais metais hadžas prasideda sustiprėjus džihadistų smurtui, neslopstant mirtino MERS viruso protrūkiui ir Saudo Arabijos monarchijai kariaujant kaimyninio Jemeno teritorijoje.

Pirmąją hadžo dieną, kuri vadinama Girdymo (Tarvijos) diena, maldininkai tradiciškai girdydavo savo nešulinius gyvulius ir kaupdavo vandens atsargas kelionei prie maždaug už 10 km į pietryčius nuo Minos esančio Arafato kalno, ant kurio, kaip tikima, islamo pranašas Muhammadas (Muhamadas) pasakė savo paskutinį hadžo pamokslą.

Dabartiniais laikais piligrimai šią dieną praleidžia besimelsdami ir skaitydami Koraną. Didžiosios mečetės viduje daugybė piligrimų eina aplink kubo pavidalo statinį Kaabą, kurio kryptimi atsigręžę musulmonai meldžiasi visame pasaulyje. Daugelis stengėsi prasiskinti kelią per minią, kad pabučiuotų šio statinio sienas, kurias, kaip tiki musulmonai, pastatė pranašas Abraomas.

Daug piligrimų į Miną važiuoja autobusais, tačiau kiti eina pėsčiomis į palapinių miestą, kuris atgyja tik penkias dienas per metus.

Hadžo piligrimystės kulminacija vyksta vadinamąją Arafato dieną, kuri šiais bus minima trečiadienį.

Hadžas prasideda apeiginiu pasišventimu, simbolizuojančiu įžengimą į ihramą, šventąją skaistumo būklę, kurioje būdami piligrimai nesikvėpina, nekerpa nagų ir nesitrumpina barzdų.

Ihramo būklėje vyrai vilki baltus drabužius iš dviejų audinio atraižų be siūlių, simbolizuojančius prisikėlimą ir akcentuojančius tikinčiųjų vienybę nepriklausomai nuo jų socialinio statuso ar pilietybės.

Moterys per ihramą dėvi laisvai krentančius drabužius, kurie dengia visą kūną, išskyrus veidą ir plaštakas.

Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Šią kelionę bent kartą gyvenime turi atlikti visi tai padaryti galintys musulmonai, jeigu yra pakankamai sveiki ir turi lėšų tai padaryti. Vis dėlto daugeliui šios svajonės išsipildymo tenka laukti daug metų.

Nors anksčiau hadžo apeigas ne kartą yra aptemdę žmonių gyvybių nusinešdavę incidentai, tokie kaip potvyniai, panika minioje ir gaisrai, kelerius pastaruosius metus šie ritualai vyko beveik be jokių sutrikimų. Tai padėjo pasiekti kasmet įgyvendinami milijardus dolerių kainuojantys saugumo projektai.

Tačiau rugsėjo 11 dieną dėl stipraus vėjo ir liūčių į Didžiosios mečetės vidinį kiemą, kuriame penktadienį, musulmonų pagrindinių savaitinių pamaldų dieną, kaip įprasta buvo daugybė žmonių, nuvirto dalis statybų krano. Tarp žuvusiųjų per šią nelaimę yra Saudo Arabijos, Irano, Nigerijos, Malaizijos, Indonezijos ir Indijos piliečių.

Didžiausias pasaulyje kasmetinis žmonių sambūris taip pat tampa didžiuliu saugumo iššūkiu Saudo Arabijoje, kurioje yra dvi švenčiausios musulmonų vietos – Meka ir Medina, laikomos islamo gimtine.

Monarchijos valdžia nurodė ypač budriai sieks užkirsti kelią išpuoliams, kuriuos gali mėginti surengti grupuotės „Islamo valstybė“ kovotojai, pastaraisiais mėnesiai karalystės teritorijoje įvykdę keis teroro aktus.

Saugumo pajėgos ėmėsi „priemonių užkirsti kelią teroristų grupėms pasinaudoti hadžo piligrimyste ir įvykdyti sabotažo aktų“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai generolas Mansuras al Turki (Mansuras al Turkis).

Saudo Arabija maldininkų saugumui užtikrinti dislokavo daugiau kaip 100 tūkst. karių ir perspėjo, kad netoleruos demonstracijų ar tvarkos drumstimo.

„Neatmetame jokių galimybių per hadžą. Tai apima ir teroristines organizacijas, kurios yra nusitaikiusios į karalystę“,– AFP sakė M.al Turki.

Kadangi Saudo Arabija šiais metais vadovauja arabų šalių koalicijai, kuri nuo kovo mėnesio rengia antskrydžius ir palaiko vietos pajėgas, kovojančiais su Irano remiamais sukilėliais, dauguma jemeniečių, atvykusių atlikti hadžą, yra iš Saudo Arabijos.

Tarp kitų iššūkių, su kuriais šiais metais susiduria Saudo Arabijos valdžia, yra potencialiai įmanomas Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromo koronaviruso (MERS-CoV) perdavimas.

Praėjusį mėnesį užsikrėtimo šiuo virusu, kuriam būdingi panašūs į gripą simptomai, atvejai sostinėje Rijade šoktelėjo.

Vis dėlto sveikatos apsaugos pareigūnai tikino, jog kol kas užsikrėtimo MERS atvejų tarp piligrimų nebuvo užfiksuota.

Saudo Arabija yra šalis, kurią labiausiai paveikė MERS, kuris po pasirodymo 2012 metais nusinešė jau 528 gyvybes.

Monarchijos sveikatos ministerija pažymėjo,kad būtų mobilizuota tūkstančiai sveikatos apsaugos darbuotojų, kurie sieks užtikrinti, kad užsikrėtimų šiuo virusu būtų išvengta.