Sekmadienį Bavarijoje A. Merkel stengėsi sutvirtinti savo krikščionių demokratų pozicijas prieš rugsėjį vyksiančius Vokietijos parlamento rinkimus. Ir į koalicijos partnerės, krikščionių socialinės sąjungos renginį, kanclerė atvyko supratusi, kad rugsėjį spręsis ne tik Vokietijos Bundestago sudėtis. Kanclerė mato kontinentinės Europos atitolimą nuo savo euroatlantinių partnerių ir Europos ateitimi skelbia Vokietijos–Prancūzijos partnerystę.

„Laikai, kai galime visiškai pasikliauti kitais, baigėsi, šitai suvokiau per pastarąsias kelias dienas. Ir būtent todėl galiu pasakyti, kad mes, europiečiai, turime imti likimą į savo rankas, žinoma, draugaudami su Jungtinėmis Valstijomis ir Didžiąja Britanija, siekdami gerų kaimyniškų santykių, kur tik įmanoma, taip pat ir su Rusija bei kitomis šalimis, bet turime žinoti, kad už savo ateitį ir likimą, kaip europiečiai, turime kovoti patys. Būtent todėl esu giliai įsitikinusi: noriu savo naujajam kolegai Prancūzijoje, Emanueliui Macronui, ir jo šaliai palinkėti visa ko geriausio. Kad žmonės turėtų darbo ir ateitį. Kad jaunimas galėtų tikėti Europa ir savo ateitimi, o Vokietija padėtų kur tik galėtų“, – teigė A. Merkel.

Toks kanclerės pareiškimas – vos po šeštadienį pasibaigusio didžiojo septyneto susitikimo, kurio rezultatus kanclerė apibūdina kaip itin keblius, Donaldui Trumpui taip ir nepareiškus, ar JAV liks Paryžiaus sutarties nare, pagal kurią įsipareigotų sumažinti taršą aplinkai. Per savo kampaniją D. Trumpas ne kartą klimato kaitą vadino apgaule. Tačiau savo ruožtu JAV prezidentas dar praeitą savaitę išreiškė nepasitenkinimą europiečiais dėl gynybai neskiriamų lėšų, įsipareigotų pagal NATO.

2 procentų kriterijaus neatitinka ir didžiosios Aljanso Europos narės – Vokietija ir Prancūzija. Dėl per didelio prekybos balanso Vokietijos naudai, vos tik grįžęs į tėvynę JAV prezidentas dėl to vėl žėrė priekaištus socialiniuose tinkluose.