Kanclerės kelionė surengta tvyrant įtampai Rusijos ir Vakarų šalių santykiuose dėl daugybės klausimų, įskaitant rusų opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno kalinimą.

A. Merkel padėjėjai leido suprasti, kad kadenciją baigiančios lyderės vizito data, sutampanti su A. Navalno apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, pasirinkta neatsitiktinai.

„Net jei tarp mūsų esama reikšmingų nesutarimų, kalbamės vieni su kitais – ir taip turėtų likti“, – sakė A. Merkel per susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dalį, kuri buvo transliuota per televiziją.

Net jei tarp mūsų esama reikšmingų nesutarimų, kalbamės vieni su kitais – ir taip turėtų likti.

„Turime daug ką aptarti“, – pridūrė ji ir įvardijo keletą jų darbotvarkės klausimų, įskaitant Talibano sugrįžimą į valdžią Afganistane.

Kalbėdamas su A. Merkel, V. Putinas pareiškė, kad Vokietija yra viena iš „pagrindinių Rusijos partnerių Europoje, pasaulyje ir apskritai“.

„Taip yra ir dėl mūsų dedamų pastangų“, – pridūrė rusų prezidentas, pasitikęs A. Merkel su gėlių puokšte.

V. Putinas išreiškė viltį, kad šis vizitas bus ne tik „atsisveikinamasis“, bet ir „rimtas“.

„Sunki našta“

Vokiečių lyderė, ketinanti pasitraukti iš politikos po rugsėjo 26 dieną Vokietijoje vyksiančių visuotinių rinkimų, savo pirmuosiuose komentaruose nepaminėjo 45 metų A. Navalno, šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę netoli Maskvos esančioje kolonijoje dėl kaltinimų senoje sukčiavimo byloje.

A. Merkel aplankė A. Navalną, kai šis po atakos buvo gydomas Berlyno ligoninėje „Charite“.

Europos laboratorijoms nustačius, kad Kremliaus kritikas buvo apnuodytas cheminiu ginklu „Novičiok“, vokiečių lyderė dėl atakos apkaltino Kremlių ir paragino paleisti opozicionierių. Pats V. Putinas neigia kaip nors prisidėjęs prie šio išpuolio.

A. Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) pažymėjo, kad ši ataka užkrauna „sunkią naštą“ dvišaliams santykiams.

„Mūsų reikalavimai vis dar neįvykdyti“, – anksčiau šią savaitę sakė S. Seibertas ir pridūrė, kad šis klausimas kol kas „neišspręstas“.

Pasak Eliziejaus rūmų, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), kalbėdamas telefonu su V. Putinu A. Merkel vizito išvakarėse, paragino paleisti A. Navalną.

Po savo vizito Maskvoje, kur Kremliaus šeimininkas retai priima svečius iš Vakarų, kanclerė išvyks į Rusijos varžovę Ukrainą.

A. Merkel, užaugusi komunistinėje Rytų Vokietijoje, ir ten KGB agentu kadaise dirbęs V. Putinas moka vienas kito kalbas.

Per 16 kanclerės valdymo metų abu lyderiai išlaikė dialogą, nors Vokietijos ir Rusijos santykiai buvo įtempti ir temdomi įvairių klausimų – nuo įtariamų kibernetinių atakų iki konfliktų Ukrainoje bei Sirijoje.

„Neteisingai“ įkalintas

Šiuo metu A. Navalnas laikomas griežtojo režimo kolonijoje Pokrove, esančiame už 100 km į rytus nuo Maskvos.

Šį mėnesį jam buvo pareikšta naujų kaltinimų; dėl jų opozicionieriui skirta laisvės atėmimo bausmė galėtų būti prailginta iki trejų metų. Jeigu jis bus pripažintas kaltu, į laisvę jis galės išeiti tik po 2024 metų – įvykus Rusijos prezidento rinkimų.

S. Seibertas pareiškė, kad A. Navalnas įkalintas „neteisingai“.

Savo žinutėje iš kalėjimo, kurią opozicionieriaus komanda penktadienį paskelbė „Instagram“ paskyroje, A. Navalnas pareiškė rugpjūčio 20 dieną „gimęs antrą kartą“, kai praradęs sąmonę per skrydį virš Sibiro pagalvojo, kad mirs.

Jis padėkojo savo šalininkams už raginimus nugabenti jį gydytis į užsienį.

„Jūsų dėka likau gyvas ir atsidūriau kalėjime“, – pajuokavo jis ir pridūrė: „Atsiprašau, negalėjau susilaikyti.“

Tuo metu žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ A. Navalno apnuodijimą pavadino „skandalingu nusikaltimu“, ragindama Rusiją jį skubiai ištirti.

„Vietoje to Rusijos vyriausybė nusprendė pasiųsti A. Navalną už grotų melagingu pagrindu“, – pabrėžiama penktadienį organizacijos paskelbtame pareiškime.

45 metų opozicionieriaus judėjimas Rusijoje patiria beprecedentį spaudimą prieš rugsėjį įvyksiančius parlamento rinkimus. Prognozuojama, kad V. Putiną remianti valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ per šį balsavimą susidurs su sunkumais.

A. Navalnas iš kalėjimo paragino tautiečius sabotuoti rugsėjį vyksiančius rinkimus, pasitelkiant „išmaniojo balsavimo“ strategiją – remti kandidatus, turinčius geriausius šansus įveikti su Kremliumi siejamus politikus.

Vokietijos lyderė sekmadienį susitiks su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tebetvyrant įtampai dėl Maskvos pajėgų, sutelktų prie Ukrainos sienos.

Vokietija yra viena iš galingųjų valstybių, siekiančių diplomatiškai nutraukti konfliktą Rytų Ukrainoje.

A. Merkel taip pat galėtų suteikti Kijevui garantijų dėl statomo prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“, skirto padvigubinti rusiškų gamtinių dujų tiekimą į Vokietiją.