Vieni džiūgauja, kitiems, regis, gali tekti kaip reikiant susiveržti diržus – naftos kaina pasaulinėje rinkoje pasiekė neregėtas žemumas.

Rekordinis kritimas

Nuo 2010 iki 2014 m. naftos kaina pasaulinėje rinkoje buvo gana stabili – ji siekė apie 110 JAV dolerių už barelį.

Bet, palyginti su praėjusių metų vasaros kaina, dabar ji sumenko perpus. "Brent" rūšies naftos barelis šiuo metu kainuoja gerokai mažiau nei 50 JAV dolerių – paskutinį kartą toks naftos kainos kritimas buvo užfiksuotas 2009 m., kai už barelį juodojo aukso buvo mokama 48 JAV doleriai.

Kas lėmė naftos kainos sumažėjimą? Pirmoji priežastis – sumenkęs vartojimas, ypač Kinijoje, kuri yra didžiausia naftos importuotoja. Antroji – išaugusi naftos gavyba Jungtinėse Valstijose bei naujų rinkos žaidėjų, tokių kaip Iranas, atsiradimas.

Šią savaitę buvo paskelbta, kad prekybos sankcijos, anksčiau taikytos Teheranui, yra atšauktos, taigi, iraniečiai jau gali netrukdomai prekiauti energetiniais ištekliais.

Turėkime galvoje dar ir tai, kad Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC), su Saudo Arabija priešakyje, nemažina naftos gavybos, nepaisant išteklių kainos, o pasiūlos mažėjimas galėtų padidinti kainą.

Taigi, kam naftos kainų krizė kelia džiaugsmą, o kas gali būti laikomas didžiausiu pralaimėtoju?

RUSIJA

Pradėti galima nuo kaimyninės Rusijos, kuri – viena didžiausių pasaulio naftos eksportuotojų pasaulyje, tad juodojo aukso kritimas skaudžiai atsiliepė valstybės finansams bei ekonomikai.

Kalbama, kad ne už kalnų – reikšmingi Rusijos biudžeto apkarpymai, kadangi sparčiai senka dar "gerais laikais" sukauptas daugiau nei 40 mlrd. dolerių vertės rezervo fondas. Naftos krizė dar sykį patvirtino, kaip stipriai Rusija yra priklausoma nuo energetinių išteklių pardavimo.

Iš naftos bei gamtinių dujų eksporto gauti pinigai sudaro kone 70 proc. Rusijos biudžeto įplaukų. Pasaulio bankas (PB) įspėjo, kad Rusijos ekonomikos laukia sunkūs laikai. Remiantis PB prognozėmis, jeigu naftos kaina nesustos kristi, Rusijos ekonomika ne tik neaugs, kaip tai buvo pernai, bet 2016 m. gali imti trauktis.

Vis dėlto, Rusijos pareigūnai teigia, kad neketina mažinti naftos gavybos.

"Jeigu sumažinsime naftos eksportą, daugiau naftos ims parduoti mūsų konkurentai, dėl to mes prarasime savo dalį rinkoje", – paaiškino Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas.

Tiesa, ne tik naftos kainų sumažėjimas nulėmė Rusijos ekonomikos problemas. Atsiliepė ir sankcijos, kurias Rusijai tebetaiko Vakarų valstybės, bei brangios Maskvos karinės akcijos Ukrainoje bei Sirijoje.

Kita vertus, buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas yra minėjęs, kad nereikėtų visų Rusijos ekonomikos problemų suversti tik išteklių kainų kritimui bei Vakarų šalių sankcijoms – anot jo, dėl visko kaltos rimtos struktūrinės Rusijos ūkio problemos.

Tiesa, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo pasisakymuose nevartoja žodžio "krizė", tačiau premjeras Dmitrijus Medvedevas kalbėjo kiek atviriau: "Mes deramai neatsigavome po 2008 m. krizės. Ir dabar esame priversti sustabdyti daug numatytų programų vykdymų".

AFP nuotr.

VENESUELA

Venesuela taip pat yra viena iš didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje, nors finansų ir ekonomikos krizė šią šalį ėmė smaugti dar gerokai prieš naftos kainų kritimą.

Infliacijos lygis Venesueloje siekia net 60 proc., o ekonomiką apėmusi recesija.

Pasak analitikų, Karakasas privalo taupyti, tačiau dėl neaiškios politinės situacijos valstybėje nepopuliarių sprendimų priimti niekas nenori.

Vien tik subsidijos degalams kasmet kainuoja šalies biudžetui po 12,5 mlrd. JAV dolerių. Tačiau šalies vadovas Nicolas Maduro atsisakė tas lengvatas panaikinti. "Aš, kaip valstybės vadovas, svarsčiau tą klausimą, tačiau kol kas tokių priemonių imtis nereikia..." – aiškino jis.

Vyriausybės atsargumas suprantamas. Štai 1989 m. pakėlus degalų kainą Venesueloje kilo kruvinos riaušės, per kurias žuvo šimtai žmonių.

SAUDO ARABIJA

Saudo Arabija – didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja bei įtakingiausia OPEC organizacijos narė. Ji galėtų inicijuoti naftos gavybos sumažinimą, tačiau Rijadas nerodo ženklų, kad tai ketintų daryti.

Yra dvi priežastys: pirmoji – nemažindama naftos gavybos Saudo Arabija stengiasi didinti spaudimą Jungtinių Valstijų naftos bei dujų verslovėms, siūlydama pigesnę naftą.

Antra, kol kas Saudo Arabija gali išgyventi ir su esama juodojo aukso kaina, kadangi turi 700 mlrd. JAV dolerių siekiantį rezervo fondą – šio, kaip skaičiuojama, turėtų pakakti kurį laiką palaikyti šalies ekonomiką stabilią.

Tam, kad Saudo Arabijai naftos gavyba, pavadinkime, apsimokėtų, nafta pasaulinėje rinkoje turėtų kainuoti nuo 85 iki 104 JAV dolerių už barelį. O tokio kainos pakilimo galima tikėtis.

"Akivaizdu, kad daugelis Vidurio Rytų naftos eksportuotojų dabar konkuruoja su JAV", – komentavo Robinas Millsas, "Manaar Energy" konsultantas.

Galiausiai, jeigu dėl ilgalaikio naftos kainos kritimo kiti eksportuotojai nutartų sumažinti juodojo aukso gavybą, Rijadui atsivertų galimybė užpildyti atsiradusią nišą naftos rinkoje. Tai – tikėtinas scenarijus, kadangi nemažai daliai OPEC narių reikia, kad naftos kaina pasaulinėje rinkoje siektų bent jau 120 JAV dolerių už barelį ar net daugiau.

Kita vertus, nors Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai bei Kuveitas gali išsiversti su mažomis naftos kainomis, tokios OPEC narės kaip Iranas, Nigerija ar Irakas negali sau leisti tokios prabangos. Jų užsienio valiutos rezervai – gerokai kuklesni ir šios šalys jaučia gerokai didesnį Jungtinių Valstijų energetikos įmonių spaudimą.

NIGERIJA

Nigerija – pati didžiausia Afrikos naftos eksportuotoja bei viena iš didžiausių juodojo aukso pardavėjų pasaulyje.

Tiesa, nepaisant to, kad naftos kaina pasaulinėje rinkoje reikšmingai sumažėjo, pernai Nigerijos ekonomika demonstravo augimą. Kita vertus, situacija – grėsminga. Šalies ekonomika yra silpna, nes orientuota į išteklių pardavimą – maždaug 80 proc. vyriausybės pajamų sudaro už energetinius išteklius gauti pinigai ir net 90 proc. viso Nigerijos eksporto sudaro būtent energetiniai ištekliai.

Be to, Nigerija – didžiausia pagal gyventojų skaičių Afrikos šalis, kur gyvena apie 174,5 mln. gyventojų. Jeigu žemos naftos kainos laikysis ilgiau, nei prognozuojama, vyriausybė gali susidurti su rimtais ekonominiais ir socialiniais iššūkiais.

"ISLAMO VALSTYBĖ"

Pilietinis karas Sirijoje bei neramumai Irake leido vadinamajai "Islamo valstybei" (IS) tapti naftos eksportuotoja.

Nepaisant karinių veiksmų, kurių prieš kalifatą ėmėsi galingiausios pasaulio valstybės, IS tebekontroliuoja kai kuriuos išteklius šiaurės Irake, iš kurių juodojoje rinkoje kasdien uždirba net po 3 mln. JAV dolerių.

IS, pigiai pardavinėjančios naftą, atsiradimas rinkoje taip pat lėmė, kad juodojo aukso kaina sumažėjo.

"Reuters" nuotr.

JUNGTINĖS VALSTIJOS

JAV rekordiškai padidino naftos gavybą – tokio didelio bumo nebuvo pastaruosius 30 metų. Tai nulėmė vadinamoji skalūnų revoliucija.

Daugelis ekspertų sutinka, kad JAV išgaunamų naftos ir dujų augimas kartu su geopolitiniu nestabilumu Vidurio Rytuose – du svarbiausi veiksniai, nulėmę naftos kainų kritimą pasaulinėje rinkoje.

Nepaisant to, kad daugelis įprastų naftos gavėjų gerokai pigiau išgauna naftą bei gamtines dujas, nei tą daro amerikiečių energetikos bendrovės, pastarosios siekia išgauti kuo daugiau, kad praėjus krizei galėtų padengti įsiskolinimus bei kitas išlaidas.

EUROPA IR AZIJA

Tikimasi, kad naftos kainų mažėjimas leis pagyvinti Europos ekonomiką. Yra net teigiančiųjų, kad vieno naftos barelio kainos sumažėjimas 10 proc. leidžia paaugti Europos ekonomikai po 0,1 proc.

Patenkinti ir europiečiai vartotojai, kuriems už degalus tenka pakloti mažiau pinigų.

Kinija, kuri yra viena didžiausių naftos importuotojų pasaulyje, taip pat džiaugiasi sumažėjusiomis juodojo aukso kainomis. Kita vertus, tai vargu ar leis pagyvinti šalies ekonomiką, kurią pernai ištiko krizė.

Indija importuoja didžiąją dalį suvartojamos naftos – maždaug 75 proc. Taigi, mažesnės išteklių kainos leis sumažinti vyriausybės biudžeto deficitą. Skaičiuojama, kad Naujasis Delis, jeigu naftos kainos laikysis žemos ilgesnį laiką, gali sutaupyti net 2,5 mlrd. JAV dolerių.

Būtina naftos kaina, kad būtų stabilizuotas biudžetas (JAV doleriai už barelį)

– Libija: 184.

– Iranas: 131.

– Alžyras: 131.

– Nigerija: 123.

– Venesuela: 118.

– Rusija: 105.

– Saudo Arabija: 104.

– Irakas: 101.

– JAE: 81.

– Kuveitas: 78.

– Kataras: 77.