Toks jo pareiškimas pasirodė kilus nerimui, kad Kremlius galėjo būti prisidėjęs prie Katalonijos krizės.

Ispanijos žiniasklaida apkaltino Maskvos remiamus internetinius leidinius „Russia Today“ ir „Sputnik“, kuriuose informacija skelbiama ispanų kalba, destabilizuojančiu vaidmeniu krizėje, kilusioje po Madrido uždrausto referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės spalio 1-ąją.

Maskva taip pat įtariama įsikišusi į praėjusiais metais vykusius JAV prezidento rinkimus bei Didžiosios Britanijos referendumo dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos. C. M. Scaparrotti sakė, kad jis yra sunerimęs dėl „piktybiškos Rusijos įtakos“ kitose šalyse.

„Kažką panašaus matėme Jungtinėse Valstijose; matėme tai keliose šalyse per pastaruosius rinkimus“, – sakė jis, paklaustas apie kalbas dėl Rusijos kišimosi į balsavimą Katalonijoje.

„Ji turėtų liautis kišusis į kitų šalių (reikalus), į jų suverenią teisę rinkti savo vyriausybę ir nustatyti, kaip ji veiks“, – sakė generolas žurnalistams per NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje.

„Matėme tokio pobūdžio veiklą ir kitose šalyse. Tai vaidmuo, kurį vadinu destabilizavimo kampanija“, – sakė C. M. Scaparrotti.

JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas) sakė, kad NATO ministrai „išsamiai apsvarstė dabartines nuolatines Rusijos pastangas įsiterpti į mūsų suverenius demokratiškus procesus“.

Išgalvoti pranešimai ir netikros nuotraukos, paplitusios internete, smarkiai pakurstė krizę, kilusią po Katalonijos nepriklausomybės referendumo.

Pernai Maskva, pasinaudojusi socialiniais tinklais, buvo surengusi programišių ir dezinformacijos kampaniją, kad sudarytų palankias sąlygas Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) laimėti JAV prezidento rinkimus.

Aptarė Rusijos ginklų kontrolės sutarties „pažeidimus“

NATO gynybos ministrai taip pat aptarė Rusijos padarytus svarbios ginklų kontrolės sutarties „pažeidimus“ ir būdus, kaip galima būtų priversti Maskvą jos laikytis.

Pasak Vašingtono, Rusija pažeidė Šaltojo karo laikais pasirašytą Amerikos ir SSRS vidutinio ir mažo nuotolio branduolinių raketų likvidavimo (Intermediate Nuclear Forces – INF) sutartį, draudžiančią mažo ir vidutinio nuotolio raketų dislokavimą.

„Dabar esame tvirtai įsitikinę, kad keletą metų Rusija pažeidinėja INF sutartį“, – pareiškė J.Mattisas.

„Mes stengiamės sugrąžinti Rusiją prie (sutarties) laikymosi, o ne pasitraukti iš sutarties“, – sakė jis.

1987 metais sudarytą INF sutartį pasirašė tuometiniai JAV ir Sovietų sąjungos vadovai Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) ir Michailas Gorbačiovas.

Maskva neigia kaltinimus, kad jos dabartinių antžeminio raketinio komplekso dislokavimas pažeidžia šį susitarimą.

Tačiau, pasak J.Mattiso, kelios NATO valstybės turi savo įrodymų, kad Rusija nesilaiko šios sutarties.

„Į diskusiją buvo įtrauktas Rusijos Federacijos vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties pažeidimų svarstymas ir mūsų kolektyvinės pastangos sugrąžinti Rusiją prie sutarties vykdymo“, – sakė J.Mattisas NATO viršūnių susitikime Briuselyje.

„Tai būtina, siekiant išsaugoti pasitikėjimą ginklų kontrolės susitarimais, ir mes ruošiamės tai padaryti tvirtai, skaidriai ir įvairiais būdais“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu Maskva kaltina Ameriką minėto susitarimo pažeidinėjimu, sakydama, kad JAV raketų sistemos „Patriot“ dislokavimas Lenkijoje ir Rumunijoje, prireikus, gali būti panaudotos raketų paleidimui į Rusiją.

Ieško būdų, kaip sustiprinti pozicijas

NATO šalių gynybos ministrai aptarė tolesnius žingsnius Afganistano konflikte ir bandė surasti būdų, kaip sustiprinti pozicijas kovoje su talibais šiame jau 16 metų vykstančiame kare.

Šią savaitę Aljansas pranešė, kad išsiųs į Afganistaną papildomus 3 tūkst. karių, taigi, karių iš Vakarų skaičius toje šalyje išaugs iki maždaug 16 000.

Papildomi NATO kariai, iš kurių dauguma – amerikiečiai, patarinės vietinėms afganų pajėgoms, kovojančioms su talibais ir džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) ekstremistais bei per susirėmimus prarandančioms daugybę karių, ir prisidės prie jų apmokymų.

„Mūsų sąjungininkai ir partneriai įsipareigojo atsiųsti daugiau karių“, – ketvirtadienį pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Šiandien apžvelgsime pažangą ir aptarsime, ką dar reikia padaryti, kad išplėstume afganų kovinius pajėgumus kovoje su tarptautiniu terorizmu, ir kad sukurtume aplinką, kad Afganistanas pasiektų galutinį tikslą – taiką ir susitaikymą“, – pridūrė jis.

NATO lyderiai mano, kad 2018-aisiais afganų pajėgos gali pradėti įgyti persvarą prieš Talibaną dėl atnaujintų mokymų programų, didėjančių oro pajėgų bei tūkstančių papildomų afganų komandosų.

Be to, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) suteikė amerikiečių kariams daugiau laisvės dėl to, kaip ir kada kovoti su Talibanu, o afganų pajėgos aktyviau įsitraukė į karinę operaciją.