Penktadienį valstybės prie rytinės ES sienos susitarė sukurti „dronų sieną“, saugančią nuo Rusijos įsibrovimų.

ES gynybos komisaras Andrius Kubilius sakė, kad gynybos ministrai iš maždaug 10 ES šalių nuotoliniu būdu surengtose derybose sutiko, kad neatidėliotinas prioritetas turi būti „dronų siena su pažangiomis aptikimo, sekimo ir perėmimo galimybėmis“.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad šios priemonės tik „padidins karinę ir politinę įtampą žemyne“. Ministeriją citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Rusijos URM pridūrė, kad šie planai atspindi „asmenines ambicijas ir ES valdančiųjų elitų politinius žaidimus“.

Anksčiau šį mėnesį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmą kartą paragino statyti „dronų sieną“.

Šis raginimas jos metiniame pranešime nuskambėjo vos kelios valandos po to, kai Rusijos dronai įsibrovė į Lenkijos oro erdvę.

NATO atsakas į Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkiją atskleidė Aljanso arsenalo spragas kovojant su šia grėsme.

NATO turėjo panaudoti moderniausius naikintuvus, šaudančius brangiai kainuojančiomis raketomis, kad numuštų keletą pigių rusiškų dronų.

Po incidento Aljansas skubiai atsiuntė daugiau techninės įrangos į rytinį flangą, tačiau vis dar neturi tokių pigių pajėgumų, kokius naudoja Ukraina.

Rusija neigia pažeidusi NATO oro erdvę, o ES reakciją pavadino „isterija“, pridurdama, kad jos pilotai esą laikosi tarptautinių oro navigacijos taisyklių.