NATO ketvirtadienį patvirtino, kad prie Aljanso šalių sienų apie 400 Rusijos karo lėktuvų perimta per šiuos metus, pažymėtus padidėjusia įtampa tarp Rusijos ir Vakarų dėl krizės Ukrainoje.

NATO vadovas pareiškė, kad didėjantis karinis Rusijos aktyvumas Baltijos oro erdvėje yra nepateisinamas ir kad jos lėktuvai nuolat nepraneša savo skrydžio planų ir nebendrauja su dispečeriais, skraidydami išsijungę savo atsakiklius ir tuo keldami grėsmę civilinei aviacijai.

„Pažvelgę į (lėktuvų) perėmimų skaičius prie NATO sienų, pamatytume apie 400 perėmimų, net 50 procentų daugiau negu pernai“, – sakė žurnalistams Estijos vakaruose NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po susitikimo su Estijos ministru pirmininku Taavi Roivas (Tavi Reivu).

„Daugiausia tokių skrydžių būna tarptautinėje oro erdvėje, bet arti mūsų oro erdvės, be to jie susikerta su komerciniais skrydžiais“, – pažymėjo J.Stoltenbergas.

„Tokio reginio mes nematėme daugelį metų, nuo pat Šaltojo karo laikų“, – pridūrė jis lankydamasis Amario karinės aviacijos bazėje, kur dislokuota dalis oro patruliavimo misijos Baltijos šalyse.

Naujosios NATO narės, Lenkija ir Baltijos valstybės, kadaise buvusio pavaldžios Maskvai, kabai nerimauja dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.

Vakarai įsitikinę, kad Rusija tampo virvutes šiame kruviname jau septynis mėnesius nerimstančiame konflikte Ukrainoje tarp vakarietiškos vyriausybės ir rusiškų separatistų šalies rytuose. Rusija neigia turinti įtakos šiai krizei.

J.Stoltenbergas pažymėjo, kad vien Baltijos regione „perimta daugiau kaip 100 lėktuvų skrydžių, – tai yra tris kartus daugiau negu pernai“, ir pakartojo, kad Aljansas „saugos ir gins Estija“: „visi už vieną – vienas už visus“.

NATO vadovas pabrėžė, kad NATO „pasirengusi reaguoti, kai prireiks“.

Per bendrą spaudos konferenciją Estijos premjeras T.Roivas, savo ruožtu, pasakė, kad „Rusijos veiksmai Ukrainoje ir greta jos yra labai agresyvūs; tai veikia kaip labai stiprus žadintuvo skambutis“.