NATO gynybos ministrai sutarė, kad nedelsiant būtų steigiamos šešios bazės rytų Europoje ir suformuotos 5000 karių itin greito reagavimo pajėgos, atsakant į Rusijos agresiją Ukrainoje, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį.

Itin greito reagavimo pajėgas, kurių steigimo imtis pirmiausia sutiko Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Lenkija ir Didžioji Britanija, bus galima dislokuoti per savaitę krizės atveju, pažymėjo J.Stoltenbergas per spaudos konferenciją po derybų Briuselyje.

„Mes nusprendėme nedelsiant steigti šešias daugiatautes vadavietes Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje“, – sakė jis.

„Kilus krizei, jos užtikrins, kad nacionalinės ir NATO pajėgos iš įvairių aljanso šalių galėtų veikti vieningai nuo pat pradžių“, – sakė NATO vadovas.

Dėl to ne tik lengviau bus galima skubiai jas dislokuoti, bet ir jos prisidės prie kolektyvinio planavimo ir padės koordinuoti karo žaidimus.

Turint virtinę bazių, galima efektyviai koordinuoti itin greito reagavimo pajėgų dislokavimą regione krizės atveju.

Šią dieną J.Stoltenbergas ne kartą aiškino, kad kolektyvinės gynybos požiūris taikomas reaguojant į Rusijos karinę, pasak jo, agresiją Ukrainoje; nes tai kėlė nerimą rytinėms NATO narėms.

Šitoks modelis taip pat taikomas ir prieš islamistų kovotojų grėsmę Irake bei Sirijoje, taip pat ir šiaurės Afrikoje.

„Mes nusprendėme, kad tokias itin aukštos parengties pajėgas sudarys sausumos armijos brigada iš maždaug 5 tūkst, karių“, – sakė jis, dar pridurdamas, kad jas parems oro ir jūros laivyno bei specialiosios pajėgos.

Priešakiniai šių pajėgų būriai „bus pasirengę veikti per 48 valandas, o kiti – per savaitę“, – pridūrė J.Stoltenbergas.

Itin greito reagavimo pajėgas parems dar dvi brigados, kad krizės metu būtų galima užtikrinti pastiprinimą.

Įprastos NATO greitojo reagavimo pajėgos bus didinamos iki 30 tūkst. karių nuo dabartinio 13 tūkst. skaičiaus.