Pagal rugpjūtį pradėtą PURL iniciatyvą šalys jau pažadėjo 2 mlrd. eurų, sakė M. Rutte, atvykęs į Aljanso gynybos ministrų susitikimą Briuselyje. Anot jo, yra priežasčių manyti, kad prie finansavimo prisijungs daug kitų šalių.
Be kita ko, būtina Ukrainai suteikti oro gynybos sistemų ir oro gynybos raketų, kalbėjo M. Rutte. Tai esą labai svarbu, kad kiek įmanoma nuo besitęsiančių Rusijos atakų būtų apsaugoti Ukrainos gyventojai ir kritinė infrastruktūra.
Panašiai kalbėjo JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas.
„Mūsų lūkestis yra, kad dar daugiau šalių skirtų dar daugiau ir dar daugiau pirktų, kad padėtų Ukrainai užbaigti šį konfliktą“, – teigė jis. Taika, anot P. Hegsetho, pasiekiama ne stipriais žodžiais ar mojuojant pirštu, bet turinti stiprių ir realių pajėgumų, kuriuos gerbia priešininkas.
Vadinamoji PURL iniciatyva (Prioritised Ukraine Requirements List) numato, kad JAV gaminama amunicija ir ginklai parduodami Europos sąjungininkėms ir Kanadai – ir šios tada juos perduoda Ukrainai.
Iniciatyva pradėta vykdant JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus. Jis mano, kad Vašingtonas praeityje skyrė Ukrainai pernelyg didelę paramos dalį ir dabar nori, kad kitos sąjungininkės mokėtų už tolesnę amerikiečių karinę paramą. Iki rugpjūčio iniciatyvoje dalyvavo aštuonios NATO šalys – Belgija, Kanada, Danija, Vokietija, Latvija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija.
M. Rutte nenorėjo komentuoti diskusijų dėl galimo amerikietiškų „Tomahawk“ sparnuotųjų raketų tiekimo Ukrainai.
„Tai dvišalis klausimas“, – sakė jis. Jis trečiadienį vykstančiame susitikime nebus svarstomas.
NATO sąjungininkės žvalgybos informacija dalijasi greičiau ir platesniu mastu nei kada nors anksčiau, o JAV išlieka didžiausios ir aktyviausios jos teikėjos. Tai Briuselyje vykstančio gynybos ministrų susitikimo metu laikraščiui „Kyiv Post“ sakė aukštas Aljanso pareigūnas.
„Dar niekada nemačiau, kad sąjungininkės taip greitai, taip efektyviai ir tokiomis įvairiomis temomis keistųsi žvalgybos informacija“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Jungtinės Valstijos išlieka bene didžiausiomis žvalgybos informacijos teikėjomis Aljanse. JAV agentūros dalijasi informacija aktyviau nei bet kada anksčiau. Nepastebėjau jokių lėtėjimo ženklų – nei iš Vašingtono, nei iš mūsų partnerių Europoje. Priešingai, tendencija juda priešinga kryptimi. Mes visi, įskaitant Jungtines Valstijas, tik didiname pastangas“, – aiškino jis.
Pareigūnas pabrėžė, kad santykiai tarp JAV žvalgybos tarnybų, jų sąjungininkių ir visos NATO toliau grindžiami pasitikėjimu ir glaudžiu bendradarbiavimu.
Jis taip pat pažymėjo, kad Vašingtonas yra įsipareigojęs teikti didelę žvalgybos paramą Ukrainai kartu su bet kokiomis galimomis būsimomis saugumo garantijomis.
