„Yra ženklų iš Maskvos, kad diplomatija turėtų būti tęsiama, tai suteikia pagrindo atsargiam optimizmui. Tačiau kol kas nepastebėjome jokių deeskalacijos ženklų vietoje“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Rusija antradienį pranešė atitraukianti dalį savo pajėgų nuo Ukrainos sienos ir sugrąžinanti jas į bazes, leisdama suprasti, kad diplomatinis krizės sprendimo būdas tebėra įmanomas.

J. Soltenbergas perspėjo, kad Maskva tebeturi „vietoje viską“, kad galėtų atakuoti Ukrainą bet kuriuo metu, tačiau Kremlius „dar turi laiko atsitraukti nuo prarajos“.

„Mes ir toliau stebėsime ir atidžiai žiūrėsime, ką daro Rusija“, – prieš NATO gynybos ministrų susitikimą trečiadienį sakė J. Stoltenbergas.

Mes ir toliau stebėsime ir atidžiai žiūrėsime, ką daro Rusija.

Tuo metu JAV ambasadorė NATO Julianne Smith (Džulian Smit) pareiškė, jog dar anksti teigti, kad Maskva tikrai atitraukia savo pajėgas.

„Suprantama, kad turėtume pamatyti didelį tų pajėgų išdėstymo pasikeitimą, kad būtume ramūs dėl deeskalacijos“, – sakė ji.

„Mes dirbsime, bandydami tai patvirtinti ir eisime toliau“, – pridūrė ambasadorė.

Įtampa dėl Ukrainos išaugo Vakarams perspėjus, kad Rusija prie jos sienos sutelkė virš 100 tūkst. karių ir gali surengti invaziją į savo kaimynę.

„Sistemingai atskleidžiame Rusijos veiksmus, planus ir dezinformaciją, kad pasauliui parodytume, ką daro Rusija, ir Rusijai būtų sunkiau imtis agresyvių veiksmų“, – pareiškė J. Stoltenbergas.

Pasak NATO vadovo, Aljansas nori, kad Maskva atitrauktų ne tik karius, bet ir prie sienos sutelktą karinę techniką, sutelktą prie sienos. Tai būtų laikoma tvarios deeskalacijos įrodymu.

Didindama spaudimą Ukrainai Maskva pateikė Vakarams reikalavimų dėl jos saugumo užtikrinimo, kuriuos Vakarų šalys atmetė. Tarp jų buvo reikalavimas suteikti garantijų, kad Ukraina netaps NATO nare, ir atitraukti pajėgas iš rytinės Europos.

J. Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas yra pasirengęs bendradarbiauti ir palaikyti dialogą su Maskva, bet neketina atsisakyti savo pagrindinių principų.

„NATO sąjungininkės tebėra pasirengusios bendradarbiauti su Rusija. Sausio 26 dieną pakviečiau Rusiją į virtinę susitikimų NATO ir Rusijos taryboje. Išsiuntėme konkrečių pasiūlymų dėl pagrindinės darbotvarkės, siekdami išklausyti Rusijai susirūpinimą keliančias temas, pasidalyti mums rūpimais klausimais ir rasti bendrą kalbą“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.

Generalinis sekretorius pakartojo, kad Aljansas yra pasirengęs svarstyti ryšius su Maskva, saugumą Europoje, įskaitant padėtį Ukrainoje, konflikto rizikos mažinimą, skaidrumo ir ginklų kontrolės priemones. Tačiau jis priminė, kad NATO neketina leistis į kompromisus dėl svarbiausių principų – pavyzdžiui, dėl kiekvienos tautos teisės pasirinkti savo kelią.

„Nebus jokių pirmarūšių ir antrarūšių NATO narių. Visi esame NATO sąjungininkai“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.

NATO laukia, kol Rusija atsakys į jo pasiūlymą tęsti derybas dėl daugybės Aljanso pateiktų atsakomųjų pasiūlymų, susijusių su pratybų ir ginklų kontrolės skaidrumu.

Krizė dėl Ukrainos padėjo atgaivinti JAV vadovaujamą Aljansą po katastrofiško jo pasitraukimo iš Afganistano pernai.

Vakarų sąjungininkės, vadovaujamos Vašingtono, pasiuntė tūkstančius karių NATO rytinio flango stiprinimui ir svarsto galimybę formuoti naujas kovines grupes regione.