„Aišku, jog jeigu Rusija panaudos jėgą prieš Ukrainą, tai užtrauks kainą, tai sukels pasekmių“, – per spaudos konferenciją perspėjo Aljanso vadovas.

J. Stoltenbergas nurodė, kad ateinančią savaitę Rygoje susitiksiantys NATO užsienio reikalų ministrai aptars Rusijos karinių pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina, suteikiant „labai svarių priežasčių smarkiai nerimauti“.

„Tau jau antras kartas šiais metais, kai Rusija sutelkė dideles ir neįprastai koncentruotas pajėgas šiame regione“, – kalbėjo bloko lyderis, ir paminėjo, kad ten esama sunkiosios technikos – „tankų, savaeigės artilerijos dalinių, dronų ir elektroninės kovos sistemų, taip pat kovos veiksmams parengtų karių“.

J. Stoltenbergas šį pajėgų telkimą vadino „neišprovokuotu ir nepaaiškintu“, taip pat perspėjo, kad „tai didina įtampą ir apsirinkimų grėsmę“.

Maskva savo ruožtu Vakarų nerimastingus pareiškimus vadino „isterija“ ir atmetė kaltinimus, kad ji planuoja įsiveržti į Ukrainai, kurios vieną dalį – Krymo pusiasalį – jau aneksavo 2014 metais.

Naujas pajėgų telkimas atrodo panašus į stebėtą balandį, kai Rusija prie sienos su Ukraina buvo pasiuntusi apie 100 tūkst. karių.

J. Stoltenbergas sakė, kad nors Ukraina nėra NATO narė ir jai netaikoma bloko kolektyvinės gynybos sutarties sąlyga, Aljansas „pasiųstų aiškią žinią Rusijai, kad NATO yra pasiruošusi ginti ir saugoti visus sąjungininkus“.

„Turime užtikrinti, kad nebūtų jokių nesusipratimų, jokios erdvės klaidingiems vertinimams dėl NATO ryžto, gebėjimo ir valios ginti visus NATO sąjungininkus“, – pabrėžė jis.