„Tikiuosi, kad įmanoma rasti šio klausimo sprendimą, nes dabar tai yra iššūkis mums visiems“, – Vašingtone, sakydamas kalbą konservatyviame viešosios politikos tyrimų centre „The Heritage Foundation“, pabrėžė jis.

Anot J. Stoltenbergo, sprendimus dėl ginkluotės įsigijimo priima pati šalis, bet būtina atsižvelgti ir į Aljanso pajėgų sąveikavimo galimybes. NATO vadovas pridūrė, kad Turkijos ketinimas pirkti rusų gamybos raketų kompleksus kelia susirūpinimą ne tik Jungtinėms Valstijoms.

Tuo pat metu jis sveikino faktą, kad Ankara ir Vašingtonas palaiko dialogą šiuo klausimu ir pavadino Turkiją „labai svarbia NATO partnere“.

Anksčiau laikraštis „The Washington Post“, cituodamas neįvardytus amerikiečių ir turkų pareigūnus, pranešė apie Rusijos planus pristatyti Turkijai sistemas S-400 kitų metų pirmąjį pusmetį.

JAV savo ruožtu siūlo iškeisti šią Rusijos ginkluotę į amerikiečių gamybos oro erdvės gynybos sistemas „Patriot“. „The Washington Post“ straipsnyje taip pat teigiama, kad JAV gali atsisakyti tiekti Turkijai orlaivių „F-35“, jei Ankara vis dėlto iš Rusijos įsigis S-400.

Imasi Rusijos atgrasymo Arkties regione

J. Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas stebi Rusijos pajėgų telkimą Arktyje ir imasi priemonių jai atgrasyti šiame regione.

„Arktis yra labai svarbi. Matome gausesnių Rusijos pajėgų dislokavimą ir karinio potencialo didinimą Arktyje. Ir tai yra dar viena priežastis, kodėl vystome mūsų karinę strategiją – ne tik dėl Arkties, bet ir apskritai“, – sakydamas kalbą Vašingtone, pabrėžė J. Stoltenbergas.

„Šiuo metu stipriname mūsų buvimą jūroje, daugiau investuojame į laivyno plėtrą“, – pridūrė jis.

Tuo pat metu Aljansas per tarptautinį forumą Arkties tarybą palaiko su Maskva dialogą regioniniais klausimais, pareiškė NATO vadovas.

J. Stoltenbergas pareiškė nematantis NATO politikoje Rusijos atžvilgiu prieštaravimų. Pasak jo, dabartinė Aljanso strategija yra dvilypė – karinio potencialo didinimas ir ryšių su Maskva palaikymas.