Kas rytą Mary Goode ir jos vyras AJ vienas kitą pasveikina bučiniu ir šypsena. Jie labai optimistiškai žiūri į gyvenimą ir ateitį, nors jų statusas – darbą turintys benamiai. Tokių benamių pastaruoju metu JAV labai padaugėjo, rašo britų nacionalinis transliuotojas BBC.

Neteko darbo ir namų

Pora negyvena visiškame skurde, bet glaudžiasi viename kambaryje penkių aukštų prieglaudoje Los Andželo centre. Iki tol jie gyveno pikape.

"Mes dirbome viename Tenesio valstijos motelių, bet reikalai ten labai pablogėjo, ir mes netekome darbų", – pasakojo M.Goode.

Jie gyveno ten, kur dirbo. Tad netekę darbo, neteko ir stogo virš galvos bei buvo priversti apsigyventi savo automobilyje.

"Tai geras pikapas, bet dėl krizės mes jame pragyvenome keturis mėnesius. Gyvenimas gali būti labai sunkus. Jei neturi nuolatinių ir užtikrintų pajamų ar santaupų, gali labai greitai žlugti", – prisipažino M.Goode.

Benamių padaugėjo trečdaliu

Los Andželo centre esantis "Skid Row" kvartalas – tai kvadratinė mylia nevilties. Tradicinis benamių vaizdas šokiruoja – purvini ir apdriskę jie stumia prekybos centrų vežimėlius, kiti paprasčiausiai nusėdę pakampes šildosi saulutėje.

Statistiniai duomenys rodo, kad nuo 2007 iki 2009 m. benamių šeimų Jungtinėse Valstijose padaugėjo 30 proc. Skaičiuojama, kad apie 670 tūkst. amerikiečių kasnakt neturi kur nakvoti.

Prieglaudos, kurioje apsistojusi Goode'ų pora, vadovas Andy Balesas taip pat teigia pastebėjęs padidėjusį benamių skaičių.

"Pas mus tikras cunamis. Gausu šeimų, kurios pirmą kartą ragauja benamio duonos. Atrodo, kad ši banga niekada nesibaigs", – teigė jis.

A.Baleso prieglaudoje kasnakt nakvoja apie tūkstantį žmonių.

Priverčia taupyti

Čia ne tik padaugėjo benamių, bet ir prieglauda tapo mokama. Dabar už pirmą naktį prašoma 7 JAV dolerių (apie 19 litų). Tiesa, už šią sumą galima likti lovoje visą dieną, nors iki šiol dieną buvo privaloma palikti prieglaudą.

Taip pat klientui suteikiama užrakinama spintelė, o 2 doleriai (5,4 lito) keliauja į benamio "sąskaitą". Taip likimo nuskriaustieji mokomi taupyti.

"Žmonės jaučiasi geriau, kai patys susimoka. Tai glosto savimeilę ir padeda išlaikyti orumą", – teigė A.Balesas.

Svajonės žlugo

Jonathanas Longas taip pat gyvena šioje prieglaudoje. Ant jo kambario durų kabo ranką nupieštas užrašas "Longų šeima". Šalia vestuvių nuotrauka – jis ir jo išrinktoji pasipuošę raudonai, juk buvo Šv. Valentino diena.

3 ir 4,5 m dydžio kambaryje įsikūrę keturi vaikai, jis ir penktą kartą nėščia žmona Veronica.

"Geriau jau čia nei lauke", – teigė J.Longas.

Kambaryje stovi tik dvi lovos, tad kasnakt tenka pasitiesti dar du papildomus čiužinius ant grindų. Knygų spintoje – žaislai, maistas ir nedidelė klaviatūra – vienintelis likęs dalykas, kuris primena J.Longo turėtą įrašų studiją.

Jis neteko verslo, kai jo klientai nebesugebėjo susimokėti. Kurį laiką šeima išsilaikė iš pinigų, gautų pardavus studijos įrangą. Taip pat jiems, kiek galėjo, padėjo J.Longo močiutė. Vėliau šeima persikėlė gyventi pas draugus, kol ir jie buvo iškeldinti iš savo namų.

"Prieš tris vasaras mes gyvenome taip gerai, kad net ieškojome pirkti namo. O tada ekonomika žlugo ir visiškai palaužė mane", – pasakojo vyras.

Jo žmona taip pat dirbo, bet prasidėjus krizei niekam nebeprireikė masažuotojos paslaugų, ir ji taip pat liko be pajamų. Vaikams dar sunkiau, mano Longai.

"Jie neturi erdės, žaislų, televizijos, DVD leistuvo žiūrėti filmams. Mes neturime šių daiktų dabar. Gal todėl jis taip keistai elgiasi?" – retoriškai klausė Veronica Long, omenyje turėdama vyriausiąjį sūnų Nathaną.