„Remiamės gera užsienio patirtimi, kalbant apie išmetamųjų teršalų kiekį, kuris yra mažesnis, apie triukšmą, nelaimingus atsitikimus ir panašiai“, – teigė Klimato tarybos pirmininko pavaduotojas Jonas Sonnensheinas. 

Ir gyvenvietėse greitis būtų ribojamas.

„Būtent čia nauda saugumui yra didžiausia. Įrodyta, kad jei sumažinsime greitį gyvenvietėse, žmonės vėl išdrįs važiuoti dviračiais, vaikščioti pėsčiomis ir panašiai“, – kalbėjo J. Sonnenshein. 

O ką mano vairuotojai? 

„Aš padidinčiau leistiną greitį gyvenvietėse, o greitkeliuose turėtų likti 130 km/val. greitis“, – sakė gyventojas.

„Manau, kad reikėtų griežčiau tikrinti, kaip laikomasi apribojimų, nes, mano nuomone, niekas jų nesilaiko“, – savo nuomone dalinosi moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Klimato taryba, remdamasi tam tikrais užsienio tyrimais, taip pat pažymi: 

„Sumažinus greitį taip pat pagerėja eismo srautas, todėl vidutinis greitis nesumažėja“, – akcentavo klimato tarybos pirmininko pavaduotojas.

Saugumo ekspertai tvirtina, kad prieš darant pakeitimus, reikia atlikti daugiau tyrimų  

„Kai kuriose pasaulio šalyse tam tikruose greitkelių ruožuose leistinas greitis netgi didinamas“, – pabrėžė saugaus eismo agentūros atstovė Saša Jevšnik Kafol.

Tačiau tiesa, kad kai kur greitkeliuose greitis yra mažesnis, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse. 

„Tačiau ten, kur eismo saugumas geresnis, tai lemia ir kitokia vairavimo kultūra“, – šnekėjo saugaus eismo agentūros atstovė.

Pasak saugumo ekspertės, dėl per mažo greičio gali susidaryti spūstys ir padaugėti avarijų. Vis dėlto Klimato tarybos pasiūlymai bus apsvarstyti.