JAV mirties bausmė tebėra įteisinta federaliniu lygmeniu, karinėse pajėgose ir 27 valstijose, nors ji ne visada vykdoma.

Mirties bausmių informacijos centro duomenimis, paskutinė egzekucija Vašingtone buvo įvykdyta 1957 m., o 1981 m. miesto taryba mirties bausmę visai panaikino. Tačiau federalinės valdžios institucijos vis tiek gali teikti kaltinimus pagal federalinius įstatymus.

D. Trumpas pirmiau yra pažadėjęs nurodyti JAV Teisingumo departamentui nuosekliai skirti mirties bausmę. Buvusio prezidento Joe Bideno laikais federalinių mirties bausmių vykdymas buvo sustabdytas.

Toks žingsnis žengtas D. Trumpui dedant daugiau pastangų sugriežtinti kontrolę sostinėje, kur jo valdžia yra didesnė nei valstijose.

Prieš dvi savaites D. Trumpas sostinėje dislokavo Nacionalinę gvardiją, o vietos policiją laikinai perdavė federalinės valdžios žinion. Toks jo sprendimas buvo apskųstas teisme.

Nuo to laiko federalinės valdžios institucijos sugriežtino teisėsaugos priemonių vykdymą, taip pat ir nedidelių pažeidimų atžvilgiu.

Anot D. Trumpo, JAV sostinę yra užtvindžiusi nusikalstamumo ir netvarkos banga, nors oficiali statistika rodo ką kita. Kritikai perspėja, kad prezidentas naudojasi miestu kaip poligonu autoritarinei politikai išbandyti. Ekspertų teigimu, griežtesnės bausmės turi ribotą poveikį mažinant nusikalstamumą, su kuriuo kovojant veiksmingesnė būna prevencija ir socialinės programos.

Baigiantis pirmajai D. Trumpo kadencijai, po ilgos pertraukos federaliniu lygmeniu vėl pradėtos vykdyti egzekucijos ir per kelis mėnesius mirties bausmė buvo įvykdyta trylikai žmonių – daugiau nei valdant bet kuriam kitam pastarųjų dešimtmečių prezidentui.

Apklausos rodo, kad nedidelė dauguma JAV piliečių vis dar pritaria mirties bausmei, nors nerimaujant dėl neteisingų nuosprendžių, diskriminacijos ir nevienodo teisinio atstovavimo jai pritariančiųjų skaičius yra sumažėjęs. Šiuo metu Jungtinėse Valstijose mirties bausmės laukia daugiau nei 2 tūkst. kalinių.

Nuo metų pradžios mirties bausmė įvykdyta dvidešimt devyniems žmonėms.