Nepriklausomybės priešininkų šįkart buvo 53,26 proc. – mažiau nei 56,7 proc. per ankstesnį referendumą prieš dvejus metus.

Rinkėjų aktyvumas buvo daug didesnis nei praėjusį kartą – 85,5 proc. – ir atspindi ilgose eilėse prie rinkimų apylinkių laukusių rinkėjų entuziazmą.

Referendumas buvo dalis per derybas kruopščiai parengto dekolonizacijos plano. 1998 metais priimtas Numėjos susitarimas turėjo užbaigti pražūtingą konfliktą tarp Naujosios Kaledonijos autochtonų kanakų, daugiausiai remiančių nepriklausomybę, ir europiečių naujakurių palikuonių, vadinamų „kaldošais“.

9-ame dešimtmetyje salyną krėtusio smurto kulminaciją 1988 metais žymėjo kruvina įkaitų drama, per kurią žuvo 19 separatistų ir šeši policijos bei specialiųjų pajėgų nariai.

Ir šį kartą atsisakius nepriklausomybės, lieka galimybė iki 2022 metų surengti kitą plebiscitą, jeigu jo paprašytų bent trečdalis vietos parlamento narių.

Dauguma politikos stebėtojų prognozavo ir nepriklausomybės priešininkų pergalę, ir mažesnę jų persvarą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį sakė, kad „jaučia didelį dėkingumą“ Naujosios Kaledonijos rinkėjams už jų sprendimą.

Tarp Australijos ir Fidžio esančią Naująją Kaledoniją Prancūzija užėmė 1853 metais.

Už daugiau kaip 16 tūkst. km esanti Prancūzijos vyriausybė per metus šiai 270 tūkst. gyventojų turinčiai teritorijai skiria maždaug 1,5 mlrd. eurų subsidijų. Tai sudaro daugiau kaip 15 proc. Naujosios Kaledonijos bendrojo vidaus produkto.

1977 metais nepriklausomybę nuo Prancūzijos gavo Džibutis, o 1980 metais – Vanuatu.