Ataskaitoje TVF pažymėjo, kad masinė ekonominė migracija iš Rytų Europos per pastaruosius 25-erius metus davė naudos migrantus priimančioms turtingesnėms valstybėms, bet reikšmingai pristabdė ūkio augimą migrantų kilmės šalyse.

"Beveik 20 mln. žmonių paliko Rytų Europą – beveik 5,5 proc. visos populiacijos – praėjus ketvirčiui amžiaus nuo SSRS žlugimo", – nurodoma pranešime.

"Didžiulė dalis kvalifikuotų migrantų iš Rytų Europos davė naudos pagrindinėms juos priimančioms valstybėms, – rašoma ataskaitoje. – Darbo jėgos nutekėjimas turi polinkį mažinti bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui tose šalyse, iš kurių žmonės išvažiuoja. Poveikis priklauso nuo migrantų amžiaus ir gebėjimų."

Studijoje nurodoma, kad 2012 m. BVP centrinėje bei pietryčių Europoje būtų augęs 7 proc. punktais, jeigu regiono 1995–2012 m. nebūtų paveikusi masinė migracija.

Kvalifikuota migrantų darbo jėga "prisidėjo prie fiskalinės naštos", kylančios iš iškreipto santykio tarp dirbančiųjų ir bedarbių, nurodoma ataskaitoje.

Fondas taip pat įspėja, kad aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių išvykimas galėjo sustabdyti progresą ir inovacijas tose bendruomenėse, kurias jie paliko.

Ataskaitoje pripažįstama, kad migrantų siunčiami pinigai gali "tam tikra apimtimi sušvelninti negatyvų masinės migracijos poveikį", bet įspėjama, kad tai taip pat gali paveikti perlaidas priimančiųjų darbo etiką.

Įspėjama, kad jei prognozės išsipildys, mažesnis BVP augimo lygis dėl migracijos Rytų Europoje numatomas iki pat 2030 m.

"Kaupiamasis gamybos nuostolis gali būti arti 9 proc.", – sakoma pranešime.

TVF įspėjo, kad Baltijos valstybėms, taip pat Bulgarijai ir Rumunijai emigracija smogs skaudžiausiai. Ataskaitoje siūloma, kad šalys, kenčiančios dėl didelių migrantų srautų, turėtų imtis priemonių pažaboti migraciją ir pritraukti kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio.

Emigracija iš Lietuvos: svarbiausi skaičiai

• Per pirmą 2016 m. pusmetį iš Lietuvos emigravo 23 tūkst. gyventojų, o tai yra 6,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks gyventojų skaičius prilygsta Varėnos rajonui.

• Remiantis oficialia statistika, per pastarąjį dešimtmetį (2004–2015 m.) iš Lietuvos emigravo daugiau negu 0,5 mln. žmonių. Maždaug tiek gyventojų nuolatos gyvena Vilniuje. Iš viso 1990–2015 m. Lietuva neteko 800–900 tūkst. žmonių.

• Migracijos departamento duomenimis, 2016 m. liepos pradžioje Lietuvoje gyveno 2 869 690 gyventojų. 1990–1991 m. Lietuvoje gyveno 3,7 mln. žmonių.

• Gyventojų skaičius Lietuvoje augo per visą SSRS laikotarpį. 1950 m. mūsų šalyje gyveno 2,5 mln. žmonių; 1960 m. – 2,7 mln.; 1970 m. – 3,1 mln.; 1980 m. – 3,4 mln.; 1985 m. – 3,5 mln.; 1990 m. – 3,7 mln. Nuo 1990–1991 m. Lietuvos gyventojų skaičius nuosekliai mažėja: 1995 m. jis siekė 3,6 mln. žmonių; 2000 m. – 3,5 mln.; 2005 m. – 3,4 mln.; 2010 m. – 3,2 mln.; 2012 m. – 3 mln.; 2015 m. – 2,9 mln.; 2016 m. – 2,8 mln.

• 2016 m. sausio ir birželio mėnesiais į Lietuvą imigravo 10 tūkst. žmonių. Tai yra 3 proc. mažiau nei 2015 m. 79 proc. imigravusių į Lietuvą asmenų sudarė grįžę iš užsienio Lietuvos piliečiai.

• Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija – valstybės, į kurias išvyksta didžioji dalis emigrantų iš Lietuvos.