Karalius mirė būdamas 80-ies metų.

Jeanas-Baptiste'as Ndahindurwa (Žanas Batistas Ndahindurva) kaip karalius Kigeli pradėjo valdyti 1959-aisiais, bet jau kitais metais, po konflikto su kolonijine valdytoja Belgija, buvo priverstas išvykti iš šalies. 1961-aisiais monarchija Ruandoje buvo panaikinta.

Tremtinio gyvenimą karalius pradėjo Rytų Afrikoje, įskaitant Keniją ir Ugandą, o vėliau išvyko į Ameriką. 1992 metais jis apsigyveno Vašingtono priemiestyje.

Jo mirties aplinkybės kol kas neaiškios.

„Su labai skaudama širdimi skelbiame, kad Jo Didenybė karalius Kigeli V Ndahindurwa, paskutinis Ruandos karalius, mirė anksti šį rytą“, – sakoma sekmadienį jo oficialioje interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

„Jis buvo dievobaimingas ir atsidavęs tikintysis, paskutinis pateptasis Afrikos katalikų karalius, valdęs visą šalį“, – sakoma pareiškime.

Nurodoma, kad informacija apie laidotuves ir sosto įpėdinį bus paskelbta vėliau.

Karalius Kigeli į sostą įžengė hutų „socialinės revoliucijos“ išvakarėse neaiškiomis aplinkybėmis mirus jo netikram broliui Mutarai III. Per „revoliuciją“ šimtai tūkstančių etninių tutsių buvo priversti palikti savo namus.

Dauguma tutsių į Ruandą grįžo tik po 1994 metų genocido, pareikalavusio maždaug 800 tūkst. gyvybių, daugiausia šios tautinės mažumos narių.

Kigeli V buvo tutsis, bet pagal tradiciją monarchija atstovauja visiems visų tautybių ruandiečiams.

1961 metų rugsėjį per referendumą monarchijos buvo atsisakyta, o kitais metais Ruanda pasiekė nepriklausomybę.

Gyvendamas Jungtinėse Valstijose, monarchas vadovavo Karaliaus Kigeli V fondui, kuris padeda Ruandos pabėgėliams.

Afrikos karalius

2013 metais žurnalas „Washingtonian“ rašė, kad karalius gyvena subsidijuojamame būste Ouktono miestelyje Virdžinijoje. Skurdžiai besiverčiantis eksmonarchas buvo priverstas tenkintis maisto talonais ir aukojamomis lėšomis, bet jis džiaugėsi galėdamas apdalyti saldainiais kaimynų vaikus.

„Jie vadina mane Afrikos karaliumi, – tada žurnalui apie kaimynus sakė Kigeli. – Ak, tai gerai.“

Dešimtmečius jis kalbėjo planuojantis grįžti į savo tėvynę Rytų Afrikoje – mažą, išėjimo prie jūros neturinčią šalį, kuri yra viena skurdžiausių pasaulyje. Visgi, Kigeli svajojo sugrįžti kaip monarchas.

Nuo 1994 metų, kai į valdžią atėjo dabartinio prezidento Paulo Kagame (Polo Kagamės) Ruandos patriotinis frontas (RPF), iškilęs po ankstesnio tutsių sukilimo, reguliariai būdavo iškeliamas karaliaus potencialaus sugrįžimo klausimas.

Tačiau visos pastangos žlugdavo: RPF valdžia visuomet sakydavo, kad yra pasirengusi jo sugrįžimui, bet tik tuo atveju, jeigu karalius grįš kaip privatus pilietis. Tuo tarpu buvęs monarchas puoselėjo viltį grįžti į sostą.

Šis klausimas naujo postūmio sulaukė gegužę, kai maža opozicinė Demokratinė žaliųjų partija pateikė argumentą, kad karalius galėtų būti vienijanti jėga šaliai, tebedraskomai genocido palikimo.

Partijos pirmininkas Frankas Habineza prašė Ruandos vyriausybės užtikrinti, kad karalius galėtų grįžti į Ruandą ir imtis oficialaus „Ruandos kultūros sergėtojo“ vaidmens. Jis taip pat siūlė užtikrinti Kigeliui buvusio valstybės vadovo privilegijas.