Dar neseniai Airijos ekonomikos fenomenas žavėjo pasaulį, dabar – tai jau praeitis. Nekilnojamojo turto vaiduokliai – paminklas šiam milžiniškam, bet iš dalies iššvaistytam ekonomikos pakilimui, rašo britų visuomeninis transliuotojas BBC.

Smogė emociškai

Davidas McWilliamsas dar 2006-aisiais rašydamas apie nekilnojamojo turto Airijoje burbulą pirmą kartą panaudojo "nekilnojamojo turto vaiduoklių" sąvoką. Dabar šią sąvoką puikiai žino visa šalis.

Dauguma airių su tuo susiduria tik žengę žingsnį iš namų. Tai labai paveikė nacionalinį pasididžiavimą, sako D.McWilliamsas.

"Anksčiau žmonės aludėse tik ir kalbėjo apie tai, kokį namą jie pirktų. Dabar dauguma, tarp jų ir aš, manome: "O, Dieve, mes įkliuvome", – kalbėjo ekonomistas ir apžvalgininkas.

"Ekonomikos sėkmė atėjo labai greitai ir lyg ėjo teigiama kryptimi, bet taip pat greitai nusisuko nuo mūsų. Tai daugiau emocijos nei finansiniai reikalai", – pridūrė D.McWilliamsas.

Pasiūla lenkė paklausą

Airijoje yra 621 nekilnojamojo turto vaiduoklis. Be to, vienas iš penkių Airijos namų šiuo metu yra negyvenamas (iš viso apie 300 tūkst.). Net jei į tuos namus būtų įkelti socialiai remtini asmenys, vis tiek liktų tūkstančiai laisvų būstų.

Nuo klausimo, ar tada buvo pagalvota, kas juose gyvens, dabar airiai krūpčioja. Bet tuomet tai nerūpėjo niekam. Žaliuose priemiesčiuose buvo statomi vis nauji gyvenamųjų namų kvartalai. Bankai dalijo žmonėms kreditus. Pastarieji į naujus kvartalus žvelgė kaip į geresnio gyvenimo galimybę arba kaip į labai pelningą investiciją.

Todėl darbo netrūko ne tik airių statybininkams, bet ir minioms atvykėlių iš Vidurio ir Rytų Europos. Namai buvo graibstomi už tris kartus didesnę kainą nei dabar bandomi parduoti.

Nekilnojamojo turto "gamyba" ir paklausa buvo tapusios visiškai nesusijusios. Pavyzdžiui, Leitrimo grafystėje, atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus augimą, reikėjo apie 590 naujų namų 2006–2009 m., tačiau čia buvo pastatyta net 2945 būstai.

Galiausiai burbulas sprogo, imigrantai darbininkai išvyko namo, bankai sustabdė kreditų upes ir rinka sustingo.

Naujus namus griaus?

Viso to rezultatas – nebaigti ir tušti namai visose Airijos dalyse. Jų tiek daug, kad net sunku suskaičiuoti.

"Tai vienas iššūkių, – apie nekilnojamojo turto vaiduoklius kalbėjo Airijos valstybės ministras Ciaranas Cuffe'as. – Nes ilgą laiką planavimas buvo skurdus, ekonomika perkaitusi, per daug skirta dėmesio statyboms ir orientuotasi į kiekybę, o ne kokybę."

"Spėju, kad tuomet manyta, jog paklausa bus amžina, nes buvo didelė imigracija. Žmonės manė, kad namai reikalingi ne tik airiams, bet ir atvykėliams, o ši auksinė žąsis ir toliau visiems dės auksinius kiaušinius", – pridūrė jis.

Nors niekas kol kas nedrįsta garsiai pareikšti, kad nekilnojamojo turto perviršis turėtų būti sunaikintas buldozeriais, ministras C.Cuffe'as šios galimybės neatmeta.

"Manau, kad juos griauti gali būti dalis sprendimo. Ypač ten, kur tušti namai yra tolokai nuo gyvenamųjų centrų ir nekokybiškai pastatyti", – teigė jis.

Tarsi narkotikai

Išties daug Airijos nekilnojamojo turto vaiduoklių yra negyvenamose ir gan nepatraukliose vietose. Tačiau vis tiek keista žiūrėti į tuščius, bet tvarkingus namų su nedideliais sodeliais kvartalus. Jie gali taip ir likti niekada neapgyvendinti.

C.McWilliamsas įsitikinęs, kad visa Airija sėdėjo ant "nekilnojamojo turto adatos".

"Tada kiekvienas vartojo nekilnojamojo turto narkotiką, – pasakojo jis. – Dabar mes visi esame nusivylę. Žmonės žvalgosi aplinkui ir klausia: "Kas nutiko? Ar tai buvome mes?" Tada pasižiūri į savo banko sąskaitą ir supranta: "Taip, tai buvome mes", – kalbėjo ekonomistas.