Irako karą drąsiai galima vadinti samdinių karu – iki tol jokiame kitame konflikte oficialiai nedalyvavo tiek daug privačių saugos bendrovių. Tačiau už šį eksperimentą didelę kainą sumokėjo tiek irakiečiai, tiek patys "sėkmės kariai", kaip rašo JAV dienraštis "The New York Times".

Nutekino "WikiLeaks"

2004-ųjų gruodžio 22 d. į Irako policijos postą buvo paleisti keli šūviai. Pareigūnai greitai sėdo į savo automobilius ir puolė vytis užpuolikų. Bet išaiškėjo, kad tai ne nusikaltėliai ar sukilėliai, o amerikiečių privačios saugumo bendrovės "Custer Battles" darbuotojai, teigiama "WikiLeaks" paviešintuose slaptuose Pentagono dokumentuose.

Kolona, saugoma apsaugininkų, lėkė per Um Kasiro uostamiestį. Jie peršovė vieno civilio automobilio padangas, kai šis priartėjo prie jų, apšaudė perpildytą mikroautobusą ir sustojo tik, kai į juos ginklus nukreipė Irako policija, uosto apsauga ir britų kariai.

Laimė, niekas nenukentėjo, o samdiniai greitai rado išeitį, kaip viską užglaistyti. Jie davė šiek tiek pinigų apšaudytiems civiliams ir dingo.

"WikiLeaks" paviešinti dokumentai rodo, kad pirmomis Irako karo dienomis šalis atrodė kaip Laukiniai Vakarai, kuriuose chaosą dar labiau padidino samdinių armija. Jie nedėvėjo uniformų, bet kariavo ir žuvo mūšiuose, atliko žvalgybines užduotis ir naikino įtariamus sukilėlius.

Nors privačių bendrovių apsaugininkai ir siejami su prievarta, civilių mirtimi, jie naudingi JAV vyriausybei, nes sumažina kariuomenės netektį. Net dabar Afganistane yra daugiau samdinių nei Jungtinių Valstijų kariškių.

Iš pradžių šauna, paskui aiškinasi

Jau nuo pirmųjų karo akimirkų į Iraką pradėjo plūsti samdiniai, nes paprasčiausiai neužteko JAV kareivių. Kita vertus, jais naudojosi ne tik kariškiai bei kiti valdžios pareigūnai, bet ir žurnalistai, pagalbos organizacijų darbuotojai.

Tačiau taisyklių ir veiksmų koordinavimo tarp JAV karių, Irako saugumo pajėgų ir privačių apsaugininkų nebuvo, o dėl to labiausiai kentė civiliai. Be to, kariškiai labai priešiškai žiūri į samdinius dėl jų diletantiškumo, didelių algų ir nereikalingo jėgos naudojimo.

Dokumentai rodo, kad apsaugininkai dažniausiai iš pradžių šauna, o paskui aiškinasi. Ir nesvarbu, ar tai buvo civiliai, Irako saugumo pajėgos, JAV kariai ar net kolegos samdiniai.

Pavyzdžiui, 2005-ųjų kovą įvyko kelių skirtingų privačių apsaugos tarnybų mūšis. Pavojingame kelyje į Bagdado oro uostą į patikros posto kariškiams skirtą juostą įvažiavo cementą gabenantis sunkvežimis. Apsauga iš britų bendrovės "Global" atidengė įspėjamąją ugnį. Vairuotojas iššoko iš kabinos ir šaudymas sustiprėjo. Poste tuo metu patikrą einantys Irako apsaugos bendrovės darbuotojai taip pat atidengė ugnį, bet jie jau taikėsi į amerikiečių "DynCorp International" samdinius.

Galiausiai išaiškėjo, kad sunkvežimį vairavo trečiosios užsienio saugos bendrovės KBR narys filipinietis. Tiriant incidentą buvo padaryta išvada, kad "sunkvežimio vairuotojas įvažiavo į ne jam skirtą kelią atsitiktinai".

Patys tapo taikiniais

Irake buvo gausu raumeningų barzdotų vyrų neperšaunamomis liemenėmis, tačiau dokumentai rodo, kad jie visiškai nepateisino vilčių ir net kėlė grėsmę savo užsakovams. Mat nuo bombų neapsaugoti privačių saugos bendrovių visureigių konvojai tapo sukilėlių ir nusikaltėlių traukos magnetu.

Per šešerius metus vien oficialiai užfiksuota 175 samdinių mirtis. Sukilėliai pagrobė mažiausiai 70 jų, o didžioji dalis šių samdinių vėliau buvo nužudyti. Britų saugos bendrovė "Aegis" skaičiuoja didžiausius nuostolius. Jie neteko daugiau nei 30 darbuotojų.

Ginkluoti ir nevaldomi

Vis dėlto labiausiai nuo samdinių nukentėjo niekuo dėti civiliai. Jų žuvo ne viena dešimtis.

2004 m. septyni bendrovės "Buckmaster" samdiniai atvyko į Tikritą sunaikinti senos ginkluotės atsargų, tačiau išsigandę suvarpė žmonių pilną autobusą. Žuvo 17 irakiečių, dar 20 buvo sužeista.

2007 m. bendrovės "Unity Resources Group" konvojus apšaudė automobilį netoli Žaliosios zonos Bagdade ir sužeidė Irako prezidento Jalalo Talabani apsaugininką. 2009 m. liepą "77th Security Company" samdiniai Erbilo mieste įsivėlė į susišaudymą su policininku ir sužeidė tris moteris.

"Grupė girtų vyrų linksminosi šaudydami", – skelbia incidento tyrimo išvada.

Pasitaikė ir kruvinų samdinių tarpusavio santykių aiškinimosi atvejų. 2008 m. atleistas JAV bendrovės "EOD Technology" darbuotojas iš Ugandos nušovė savo viršininką ir paskui nusišovė pats. Per kitą panašų incidentą 2009-ųjų vasarą britas iš "ArmorGroup" nušovė du kolegas ir ginkluotas siautėjo po Žaliąją zoną, kurioje įsikūrusios Irako valdžios ir diplomatinės įstaigos. Šiuo metu žudikas suimtas ir laukia teismo Bagdade.