Atokiuose ir sunkiai prieinamuose Siera Madrė kalnuose, Meksikos Sinaloa valstijoje, slapstosi labiausiai ieškomas, bet nepagaunamas narkotikų kartelio bosas, rašo britų dienraštis "The Times".
Informatoriai – beveik visi
Saugomas sudėtingos žvalgybos sistemos, kuri susijusi su vietos gyventojais, jis erzina JAV ir Meksikos valdžią nuo 2001 m. Tuomet pasinaudodamas skalbinių dėže pabėgo iš sustiprinto saugumo kalėjimo. Tie, kurie stebi ir renka bosui informaciją, vadinami žiurkėmis. Tai taksi vairuotojai, gatvės prekeiviai, batų valytojai, pasiuntiniai.
"Bet kuris, turintis mobilųjį telefoną ir norintis gauti kelis dolerius už informaciją apie kariškių ir policijos veiklą", – dienraščiui "The Times" teigė Meksikos viešojo saugumo sekretoriato atstovas José Ramónas Salinasas Friasas.
Kalnai iš tiesų labai gražūs, tačiau jais labai sunku keliauti. Tiesa, aplink esantys miškai greitai nyksta dėl gausybės nelegalių medžio fabrikų. Kartu nyksta ir šernų populiacija, kuri daliai vietos gyventojų buvo pragyvenimo šaltinis. Dabar daugelis jų užsiima kvaišalų (opijaus ir marihuanos) auginimu. Jie puikiai ginkluoti ir nemėgsta nevietinių.
Tikra legenda
Pats bosas Joaquínas Guzmánas, pravarde El Chapo (Neūžauga – isp.), jau virto tikra legenda. Apie jo paslaptingą atsiradimą ir dingimą sklando įvairiausi gandai, kuriamos net dainos. Tai tarsi vietos magas iliuzionistas Harry Houdini, tik jis iki ausų ginkluotas.
Nors Meksikos valdžia ir paskelbė karą narkotikų karteliams ir suėmė ar nužudė dešimtis jų bosų, Sinaloa kartelio bosas vis dar laisvėje. Naudos neatnešė nei Jungtinių Valstijų, nei Meksikos paskelbtos premijos (atitinkamai – 5 mln. JAV dolerių (apie 12,7 mln. litų) ir 2 mln. JAV dolerių (5 mln. litų) už J.Guzmáno galvą.
Kalbama, kad visai neseniai jis net pasirodė viešumoje. Esą J.Guzmánas užsuko į vietos restoraną ir, kol valgė kepsnį, iš visų lankytojų ir darbuotojų buvo konfiskuoti mobilieji telefonai. Paskui visi atgavo ryšio priemones, o vėliau paaiškėjo, kad net buvo apmokėtos jų pokalbių sąskaitos.
Taip pat žinoma, kad 2007 m. El Chapo vedė trečią kartą – vietos gražuolę. Per jos 18-ąjį gimtadienį buvo surengta didžiulė vestuvių puota. Šventės nuotraukos ir aprašymas nepadarytų gėdos jokiam visuomenės grietinėlei skirtam gyvenimo būdo žurnalui. Net vietos valdžios atstovai ir policijos pareigūnai dalyvavo iškilmėse.
Nuo to laiko gražuolė žmona matyta ne kartą Sinaloa valstijos centro Kuljakano grožio salonuose su gausiu apsaugininkų būriu.
Vis dėlto Meksikos valdžios pastangos sugauti El Chapo nenuėjo veltui. Jis viešai pasirodo vis rečiau. Taip pat kalbama, kad kartelio bosas pasidarė plastinę veido operaciją.
Turtingiausias kartelio bosas
Būdamas vaikas J.Guzmánas pardavinėjo apelsinus, kad galėtų išgyventi. Dabar, sulaukęs 52 metų, jis yra 701-as žurnalo "Forbes" pasaulio turtuolių sąraše. Narkotikų kartelio boso turtas vertinamas 1,1 mlrd. JAV dolerių (2,8 mlrd. litų).
El Chapo ne tik prekiauja narkotikais. Jis užsiima ir nelegalių imigrantų vežimu į JAV, pinigų plovimu ir kitais nusikaltimais, o jo ryšiai apraizgė visą pasaulį.
J.Guzmáno imperija paremta pinigais, žiaurumu ir apgavystėmis. Turėdamas armiją apsaugininkų, kurie pasiruošę nukirsdinti arba nukankinti bet kurį, sukėlusį grėsmę bosui, ir neribojamą finansinę galią, El Chapo gana laisvai gyvena gimtojoje Sinaloa.
Tiesa, jis ne tik visiems kelia siaubą, bet ir sulaukia pagarbos. Nors kalbama, kad J.Guzmáno savo aukas ištirpdo sieros rūgštyje, jis finansiškai remia mokyklas ir bažnyčias. Todėl liaudis El Chapo laiko pusiau monstru, pusiau didvyriu.
Naudojasi korupcija
Praėjusių metų kovą su Sinaloa besiribojančios Durango valstijos arkivyskupas Hectoras Gonzálezas Martínezas drįso viešai pasakyti, kur slapstosi J.Guzmánas.
"El Chapo gyvena netoli Gvanasevio miestelio. Visi tai žino, išskyrus valdžią", – pareiškė dvasininkas, o po kelių dienų šalia miestelio buvo rasti dviejų leitenantų kūnai ir raštelis: "Niekas negali pagauti El Chapo – nei vadžia, nei kunigai."
Netrukus arkivyskupas atsiėmė savo žodžius pareiškęs, kad vadovavosi gandais.
"J.Guzmánas yra vienintelis narkomafijos bosas, kuris savo organizaciją sukūrė vyriausybės pavyzdžiu", – pasakojo Raúlis Benítezas Manautas, Meksikos nacionalinio universiteto nacionalinio saugumo ir narkotikų kontrabandos ekspertas.
"Jis turi kariuomenę, armiją administratorių, daug legalių bendrovių pinigams plauti ir daug namų tiek Meksikoje, tiek už jos ribų – spėjama, kad tai nuosavybė Centrinėje Amerikoje. Jis kontroliuoja didžiąją dalį Sinaloa ekonomikos", – pridūrė ekspertas.
Tam tikru požiūriu J.Guzmánas panašus į Osamą bin Ladeną. Jie abu slapstosi kalnuose, abu simbolizuoja didžiausius, atitinkamai Meksikos ir JAV, priešus: vienas – narkotikų kartelius, kitas – terorizmą.
Tiesa, JAV pareigūnai įsitikinę, kad vienintelė priežastis, kodėl El Chapo dar nesugautas, – į visą Meksikos valdžią įsiskverbusi korupcija. Jungtinių Valstijų narkotikų kontrolės agentūros žvalgybos vadovas Anthony P.Placido pareiškė, kad net Meksikos viešojo saugumo sekretoriui Genaro García Luna artimi žmonės susiję su nusikaltėlių grupuotėmis.
Tačiau kiti ekspertai įsitikinę, kad vien tik pagavus El Chapo Sinaloa kartelio nepavyks sunaikinti.
"Sinaloa kartelis – tai verslas. Ten veikia vienodas galias turinčių dvylika valdybos narių, iš jų tik keturi yra žinomi. J.Guzmánas gali būti pakeistas per kelias savaites", – tvirtino ITAM universiteto organizuoto nusikalstamumo ekspertas Edgardo Buscaglia.
Naujausi komentarai