Premija demokratijos aktyvistei paskirta už „jos nenuilstamą darbą propaguojant demokratines teises Venesuelos žmonėms ir už jos kovą siekiant teisingos ir taikios pereigos nuo diktatūros prie demokratijos“, sakė Norvegijos Nobelio komiteto Osle pirmininkas Jorgenas Watne Frydnesas.

Laureatė gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (1 mln. eurų) piniginę premiją.

Buvusi opozicijos kandidatė į Venesuelos prezidentus pagerbta už tai, kad „brutalioje autoritarinėje valstybėje, kuri šiuo metu patiria humanitarinę ir ekonominę krizę“, buvo „kertinė, vienijanti politinės opozicijos, kuri kadaise buvo labai susiskaldžiusi, opozicijos, kuri rado bendrą kalbą reikalaudama laisvų rinkimų ir atstovaujamosios valdžios, figūra“, sakė Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas.

Komitetas pasveikino ją kaip „vieną ypatingiausių pastarojo meto pilietinės drąsos pavyzdžių Lotynų Amerikoje“, pažymėdamas, kad pastaruosius metus ji buvo priversta slapstytis.

„Nepaisydama rimtų grasinimų jos gyvybei, ji liko šalyje – toks pasirinkimas įkvėpė milijonus žmonių“, – teigė Komitetas.

Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jei jis nelaimėtų Nobelio taikos premijos, tai būtų įžeidimas Jungtinėms Valstijoms, tačiau ekspertai Osle, kur sprendžiama dėl premijos, teigė, kad dėl savo „Pirmiausia – Amerika“ politikos ir skaldančio stiliaus jis neturėjo praktiškai jokių šansų.

Yra žinoma, kad šiais metais buvo nominuoti 338 asmenys ir organizacijos. Tokie sąrašai 50 metų laikomi paslaptyje.

Kandidatus gali siūlyti dešimtys tūkstančių žmonių, įskaitant visų šalių įstatymų leidėjus ir ministrų kabinetų narius, buvusius laureatus, kai kurių universitetų profesorius ir Nobelio komiteto narius.

Ketvirtadienį Izraelis ir islamistų grupuotė „Hamas“ susitarė dėl paliaubų ir įkaitų išlaisvinimo, taip priartindami daugiau nei dvejus metus trunkančio karo Gazos Ruože pabaigą.

Nors D. Trumpo spaudimas abiem pusėms laikomas svarbiu siekiant proveržio dėl susitarimo, jis tikriausiai pasiektas per vėlai, kad Nobelio komitetas galėtų į jį atsižvelgti.

Pernai Nobelio taikos premija atiteko Japonijos organizacijai „Nihon Hidankyo“, vienijančiai branduolinių bombų sprogimus Hirošimoje ir Nagasakyje išgyvenusius žmones, už pastangas uždrausti branduolinius ginklus.

Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Mary E. Brunkow ir Fredui Ramsdellui bei japonui Shimonui Sakaguchi. Jie pagerbti už tyrimus, atskleidusius, kaip imuninė sistema išmoksta „nepulti savęs“.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV dirbantys amerikiečiai Johnas Clarke'as ir Johnas M. Martinis bei prancūzų kilmės mokslininkas Michelis H. Devoret, įvertinti „už makroskopinio kvantinės mechanikos tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėje atradimą“.

Trečiadienį Nobelio chemijos premija buvo paskirta japonui Susumu Kitagawai, australui Richardui Robsonui ir Omarui M. Yaghi iš JAV už metalų ir organinių junginių struktūrų sukūrimą.

Ketvirtadienį Nobelio literatūros premija buvo paskirta vengrui Laszlo Krasznahorkai „už įtaigią ir vizionierišką kūrybą, kuri apokaliptinio teroro įkarštyje dar kartą patvirtina meno galią“.

Pirmadienį ekonomikos premija bus užbaigtas 2025-ųjų Nobelio premijų sezonas.

Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.