Šios naujienos iš karto pasklido pasaulyje. Elektromobilių gamintojos bendrovės „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas socialiniame tinkle paskelbė žinutę: „Kokia nuostabi šalis. Jūs, vaikinai, valdote“, – susižavėjimo neslėpė E. Muskas.

Ką konkrečiai nusprendė Norvegijos valdantieji ir kas taip sužavėjo garsųjį milijonierių? Politikai sutarė, kad jau po devynerių metų visi lengvieji automobiliai, miesto autobusai bei lengvieji krovininiai automobiliai neterš oro anglies dvideginiu. Vadinasi, turės būti arba elektromobiliai, arba kiti ekologišku kuru varomi automobiliai, o dyzelinis kuras ir benzinas parduodamas nebebus.

Tuomet tampa suprantamas ir elektromobilių gamintojų savininko džiaugsmas, reiškiantis, kad pasaulyje bus parduota daugiau elektromobilių. Norvegijos politikai taip pat sutarė, kad iki 2030 m. visi sunkieji krovininiai automobiliai bei 75 proc. ilgųjų distancijų autobusų neterš oro. Tokie planai Norvegiją paverstų švariausio oro šalimi pasaulyje, bet kokį poveikį šis sprendimas turės šalies ekonomikai, kuri turės prisitaikyti prie visiškai naujų žaidimo taisyklių, kol kas nežinoma.

Uždaromas oro uostas Mose

Norvegijoje nuo birželio 1 d. įvedus maždaug 8 eurų keleivio mokestį skrendantiems lėktuvais, netruko sureaguoti pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“. Ji pranešė pasitraukianti iš oro uosto „Rygge“  Mose nuo lapkričio ir stabdanti savo plėtrą Norvegijoje. Vietoje plėtros Norvegijoje bendrovė pasirinko plėtrą Vokietijoje ir Rytų Europoje.

Apie tokius ketinimus bendrovė buvo pranešusi dar rudenį, vos tik sužinojusi apie vyriausybės planus. Tada tai sukėlė oro uosto, kuriame dirba apie 1 tūkst. darbuotojų, protestus ir reikalavimus atšaukti naująjį mokestį. Vis dėlto mokestis buvo įvestas, o bendrovė įgyvendino savo grasinimus pasitraukti.

Po šio bendrovės sprendimo ir oro uosto savininkai nusprendė, kad oro uosto gyvavimas be „Ryanair“ yra neįmanomas, todėl jį uždaro nuo lapkričio 1 d. Bendrovė šiame oro uoste turėjo ir lėktuvų priežiūros bazę, kuri iš Norvegijos taip pat iškeliama.

Oro uostas „Rygge“ dėl patogios vietos ir pigių „Ryanair“ skrydžių labai populiarus ir tarp lietuvių. Per šį oro uostą, kuris nutolęs nuo sotinės Oslo apie 60 km, iš Norvegijos į Lietuvą ir atgal skraidė didžiausia dalis lietuvių, gyvenančių Norvegijoje. Nors bendrovė paskelbė paliekanti oro uostą, tačiau visiškai Norvegijos nepaliks. Dalis skrydžių bus vykdomi per „Torpo“ ir „Gardemoeno“ oro uostus. Iš pastarojo bus toliau vykdomi skrydžiai į Vilnių.

Po truputį atsigauna ekonomika

Norvegijos ekonomika, nors susitraukė jos naftos sektorius, rodo nedidelius atsigavimo ženklus. Tai pirmieji teigiami ženklai nuo 2014 m., kai naftos kainos smuko žemyn. Nors skirtumai tarp skirtingų ekonomikos sričių yra dideli, tačiau nėra taip blogai, kaip buvo prognozuojama. Ekonomistai teigia, kad Norvegijos ekonomikos padėtis nėra labai bloga, išskyrus naftos pramonę. Ar ekonomika pasiekė dugną ir netrukus pradės sparčiai kilti, dar sunku pasakyti, tačiau rinkoje juntamas atsargus optimizmas.

Kai kurios Norvegijos bendrovės paskelbė nuo vasario stebinčios silpną augimą. Apie augimą praneša ir kai kurios bendrovės, kurios yra susijusios su naftos pramone ir kurios buvo labiausiai paveiktos pasaulinės naftos krizės.

Norvegijos bankas sudarė sąrašą pramonės šakų, kurioms sekasi labiausiai ir kurios vis dar patiria nuostolių. Geriausiai atrodo tradicinės eksporto ir prekybos šakos. Čia stebimas vidutinis augimas. Nuo vasario stebimas nedidelis augimas statybų sektoriuje, vietinėje ir paslaugų rinkose. Tačiau naftos pramonėje vis dar stebimas stiprus nuopuolis.

Ekspertai sako, kad ekonomiką palaiko ir silpnas Norvegijos kronos kursas. Kuo ilgiau išliks žemas kursas, tuo didesnę galimybę turės eksportuojančios bendrovės išsilaikyti pasaulio rinkose.

Tačiau, kad kronos kursas žemas išliks ilgai, taip pat nesiima prognozuoti nekas. Atvirkščiai, 50 dolerių ribą neseniai viršijusi naftos kaina jau šiek tiek pakėlė ir kronos kursą. Jei nafta ir toliau brangs, geri laikai gali sugrįžti į naftos sektorių, tačiau tai reikš blogesnius laikus eksportuotojams ir turizmo sektoriui.

Socialinėms išmokoms – dešimtys milijardų eurų

Lietuvos darbo biržos ir „Sodros“ atitikmuo Norvegijoje – NAV – paskelbė, kiek valstybės paramos išdalijo užsienyje gyvenantiems užsienio ir Norvegijos piliečiams – iš viso apie 700 mln. eurų Aiškėja, kad trečdalis sumos (maždaug 250 mln. eurų) atiteko užsienio piliečiams, gyvenantiems ne Norvegijoje. Dažniausiai tai su nedarbu, ligomis ar vaikais susijusios išmokos.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad nemaža dalis norvegų savo senatvę leidžia ne Norvegijoje. Didelė dalis išmokų užsienyje atitenka Norvegijos pensininkams, o tai paaiškina, kodėl valstybė perveda dideles sumas į užsienį. Tradiciškai Norvegijos pensininkai mėgsta senatvę leisti pietų šalyse. Pavyzdžiui, Ispanijoje nuolat gyvena beveik 5 tūkst. pensininkų iš Norvegijos, tad NAV čia yra įsteigusi savo skyrius. Iš viso praėjusiais metais Norvegija išleido 40 mlrd. eurų pensijoms, bedarbių pašalpoms, ligų išmokoms ir kitoms socialinėms išmokoms.

Kitas NAV pranešimas atskleidžia, kad dalis žmonių, ypač jaunų, nuo 18 iki 30 metų amžiaus, vis dažniau randa išradingų būdų, kaip gauti valstybės paramą, tačiau išvengti darbo. Dažniausiai tai žmonės, neturintys išsilavinimo ir mažiausiai konkurencingi darbo rinkoje. Jie mielai naudojasi socialine parama, skirta žmonėms, kurie dėl ligų ar sužeidimų gauna išmokas, tačiau vengia socialinės pagalbos išmokų, kurių mokėjimo periodas yra trumpesnis.

NAV duomenimis, maždaug 148 tūkst. NAV klientų gauna paramą iš valstybės dėl ligų ar sužeidimų. Svarstomas netgi planas sumažinti išmokas jauniems (iki 25 metų) norvegams tam, kad šie greičiau grįžtų į darbo rinką.