28 metų norvegas nuteistas už tai, kad nuo 2024 m. kovo iki lapkričio mėnesio perdavė aukštų planus, ambasados ​​darbuotojų ir jų šeimų asmeninius duomenis bei teikė informaciją apie veiklą JAV ambasadoje.

Teismas nustatė, kad už tai Rusijos žvalgyba jam sumokėjo 10 tūkst. eurų, o iš Irano žvalgybos jis gavo 0,17 bitkoino.

Ketvirtadienį paskelbtame Oslo teismo sprendime sakoma, kad informacija buvo „tokio pobūdžio, kad galėtų būti panaudota tiesioginiams veiksmams ir fizinėms atakoms prieš atitinkamus asmenis“.

„Kaltinamasis suprato, kad šios informacijos atskleidimas gali pakenkti JAV saugumo interesams“, – pabrėžė teismas.

Per teismo procesą kaltinamasis prisipažino šnipinėjęs ir sakė tai daręs protestuodamas prieš Jungtinių Valstijų paramą Izraelio puolimui Gazos Ruože, bet neigė kaltinimą šnipinėjimu sunkinančiomis aplinkybėmis, dėl kurio buvo nuteistas.

Jis teigė, kad jo perduota informacija nebuvo įslaptinta.

Buvęs apsaugininkas Norvegijoje, Serbijoje ir Turkijoje pateikė Rusijos ir (arba) Irano valdžios institucijoms ambasados diplomatų ir darbuotojų, taip pat jų sutuoktinių ir vaikų vardus, pavardes, adresus, telefono numerius ir automobilių numerius. Jis taip pat nusiuntė ambasados planus, saugumo procedūrų tvarkaraščius ir Norvegijos žvalgybos naudojamų pašto paslaugų sąrašą.

Prokuratūra prašė skirti šešerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, už kurį Norvegijoje gresia iki 21 metų laisvės atėmimo bausmė.

Norvegijos žvalgybos tarnybos ne kartą įvardijo Rusiją, su kuria NATO narė turi bendrą sieną Arktyje, Iraną ir Kiniją kaip pagrindines šalis, vykdančias žvalgybos operacijas Norvegijoje.