Šį pasiūlymą pateikė Norvegijos valdančioji koalicija, siekdama atsverti mažesnių partijų rezoliuciją, kurioje raginama nedelsiant pripažinti Palestinos valstybę.

Didžiule parlamento balsų dauguma priimtame dokumente teigiama, kad parlamentas „prašo vyriausybės būti pasirengusios pripažinti Palestiną kaip nepriklausomą valstybę, kai pripažinimas galėtų turėti teigiamą poveikį taikos procesui, nekeliant sąlygos dėl galutinio taikos susitarimo“.

Tokia formuluotė reiškia, kad artimiausiu metu Palestinos pripažinimas nėra tikėtinas, tačiau tai rodo, kad nacionaliniuose parlamentuose visoje Europoje jaučiamas susirūpinimas dėl karo Gazos Ruože.

Islandija, Švedija, Lenkija, Čekija ir Rumunija yra tarp šalių, kurios jau teisiškai pripažino Palestinos valstybę.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, ketvirtadienį vėl paskirtas premjeru, sakė parlamentui, kad „dirbs“, siekdamas, kad jo šalis ir Europa pripažintų Palestiną.

Po spalio 7 dienos „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį ir Izraelio puolimo Gazos Ruože Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse vyko didžiuliai mitingai, skirti palestiniečiams palaikyti.

„Hamas“ ekstremistai, kirtę sieną ir surengę beprecedentes atakas, Izraelio teigimu, nužudė 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė 239 įkaitus.

Gazos Ruože veikianti „Hamas“ sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad nuo to laiko per Izraelio oro ir sausumos operaciją žuvo daugiau kaip 11,5 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, tarp kurių buvo daug vaikų.