Didžioji Britanija ir Nyderlandai vakar pradėjo keturias dienas truksiantį Europos Parlamento rinkimų maratoną. ES biurokratai panikuoja: daugelis europiečių nesiruošia balsuoti, todėl sustiprės radikalų pozicijos.

Išbandymas vyriausybėms

Per keturias dienas 27 Europos šalyse bus išrinkti 736 atstovai į Europos Parlamentą (EP) – tai didžiausi tarptautiniai rinkimai istorijoje, o teisę juose balsuoti turi apie 380 mln. rinkėjų.

Didžioji Britanija savo atstovus į EP renka tokiu metu, kai premjeras Gordonas Brownas jaučia vis didesnį spaudimą dėl skandalo, kurį sukėlė parlamentarai, švaistę mokesčių mokėtojų pinigus. Ši istorija jau privertė iš postų pasitraukti kelis ministrus.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad G.Browno leiboristai per ketvirtadienio balsavimą geriausiu atveju liks treti. Jiems ant kulnų lipa net euroskeptiška Didžiosios Britanijos nepriklausomybės partija.

Vokietijos kanclerei Angelai Merkel šis balsavimas yra savotiška generalinė repeticija prieš rugsėjį numatytus nacionalinius rinkimus, o Bulgarijoje jie laikomi išbandymu prieš liepą vyksiančius parlamento rinkimus.

Aktyvumas nuolat mažėja

Briuselyje ir kitose Europos sostinėse pagrįstai būgštaujama, kad rinkėjų, kurie vis dėlto ateis į rinkimus, apsisprendimą lems jų požiūris į nacionalinių vyriausybių darbą, o ne jų europiniai lūkesčiai.

"Suprantu, kad žmonės gali būti pavargę nuo politikos, tačiau šiuose rinkimuose mes spręsime Europos, o ne vidaus, klausimus, – sakė ES pirmininkaujančios Čekijos vyriausybės vadovas Janas Fischeris. – Negalima skųstis, kad ES yra nedemokratiška, ir tuo pat metu atsisakyti balsuoti."

ES lyderiai nerimauja dėl rinkėjų aktyvumo, kuris nuo pirmųjų rinkimų į EP 1979-aisiais po truputį mažėjo. Šįmet šis rodiklis gali būti rekordiškai mažas, nors auga šios institucijos vaidmuo, kurį ji atlieka priimdama, taisydama ar atmesdama įstatymus, skirtus visoms Bendrijos narėms.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad nedalyvavusių skaičius bus didesnis nei 2004-aisiais, kai EP rinkimuose nedalyvavo 45 proc. rinkėjų.

EP reputaciją suteršė skandalai dėl įstatymų leidėjų kontroversiškų išlaidų ir nesiliaujančios diskusijos, ar šiai institucijai išties reikia dviejų būstinių – Briuselyje bei Strasbūre, ir ar tokiu būdu nėra švaistomos lėšos.

Laimės Piratų partija?

Visoje Europoje įvairaus plauko politiniai judėjimai, pradedant Piratų partija Švedijoje, kuri siekia, kad internetu kūriniai ir programos būtų platinami nemokamai, ir baigiant kraštutinių dešiniųjų euroskeptiškomis bei prieš imigrantus pasisakančiomis partijomis, puoselėja nemažas viltis patekti į Bendrijos parlamentą.

Nyderlanduose, kurie pirmieji baigs balsuoti šiuose rinkimuose, mažiausia keturias iš 25 šaliai skirtų vietų EP turėtų laimėti žodinėmis atakomis prieš musulmonus pagarsėjusio populisto Geerto Wilderso kraštutinių dešiniųjų partija "Už laisvę". G.Wildersas neseniai paskelbtame interviu vienam laikraščiui sakė, kad nori iš vidaus sužlugdyti EP.

Kiekviena šalis atskirai rengia rinkimus į EP, tačiau pirmieji duomenys bus paskelbti tik sekmadienį vėlai vakare, kai baigs balsuoti Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija, Ispanija, Lietuva ir dar 13 valstybių.

Lietuviai – taip pat abejingi

Europos Parlamento (EP) rinkimuose iš anksto balsuojama gerokai pasyviau, nei renkant prezidentą. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, trečiadienį, pirmąją balsavimo iš anksto dieną, prie balsadėžių atėjo tik 12 578 rinkėjai. Tai sudaro vos 0,47 proc. visų registruotų rinkėjų.

Aktyviausi – Neringos ir Anykščių rajonų savivaldybių rinkėjai. Jų pirmąją balsavimo iš anksto dieną prie balsadėžių atėjo kiek daugiau kaip 1 proc. Mažiausiai balsavusių iš anksto – Klaipėdos mieste, Šiaulių ir Mažeikių rajonuose. Čia trečiadienį balsuoti atėjo tik 0,21–0,26 proc. rinkėjų.

Vilniuje pirmą išankstinio balsavimo EP rikimuose dieną balsavo 0,56 proc., Kaune – 0,42 proc. rinkėjų.

Prieš tris savaites renkant prezidentą pirmą išankstinio balsavimo dieną prie balsadėžių atėjo 0,83 proc. visų registruotų rinkėjų, tai yra beveik dukart daugiau nei dabar.

Iš viso Lietuvoje į EP rinkimus registruota 2 670 951 rinkėjas. Gegužės 17 d. renkant prezidentą balsavo 51,76 proc. rinkėjų. Manoma, kad sekmadienio rinkimuose dalyvaus gerokai mažiau žmonių.

Neseniai atliktas "TNS Opinion study for the French Political Innovation Foundation" tyrimas rodo, kad lietuviai yra vieni apatiškiausių. Net 29 proc. jų visiškai nesidomėjo rinkimais į EP. Europos vidurkis – 18 proc. abejingųjų.