Istorinė partnerystė spaudimą visų pirma patiria dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Tačiau sakydamas kalbą sostinės Sorbonos universitete O. Scholzas teigė, kad žemynui labai svarbu, jog abi šalys palaikytų tvirtus ryšius.

„Ateitis, kaip ir praeitis, remiasi abiejų mūsų šalių bendradarbiavimu, kuris yra vieningos Europos varomoji jėga“, – sakė jis savo kalboje.

Tuo metu E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija turėtų būti „pionierės“ plėtojant Europą.

„Kadangi Vokietija ir Prancūzija nutiesė kelią į susitaikymą, jos turi tapti Europos atgaivinimo pionierėmis“, – sakė jis.

Šalies lyderis teigė, kad reikia „kurti naują energetikos modelį“, skatinti „inovacijas ir ateities technologijas“ bei užtikrinti, kad Europos Sąjunga būtų „savarankiška geopolitinė galia gynybos, kosmoso ir diplomatijos srityse“.

Po to abu vadovai turėjo dalyvauti bendrame vyriausybės posėdyje.

Nuo tada, kai 2021 metų pabaigoje O. Scholzas pradėjo eiti pareigas, asmeniniai abiejų vyrų santykiai nebuvo labai šilti.

Tačiau „esama struktūrinių problemų, kurios neapsiriboja tik asmeniniais santykiais“, sakė Vokietijos užsienio ryšių tarybos (DGAP) Berlyne tyrėjas Jacobas Rossas (Jakobas Rosas).

Nesutarimus jaučia ir visuomenė – bendrovės „Ipsos“ šią savaitę surengta apklausa rodo, kad 36 proc. prancūzų ir 39 proc. vokiečių mano, jog valstybių tarpusavio santykiai pablogėjo.