Pereiti į pagrindinį turinį

Odinas, saldi silkė ir piemenų dainos

2005-11-26 09:00

Odinas, saldi silkė ir piemenų dainos

Klaipėdos senamiesčio kavinėje surengtas vienos iš Europos Sąjungos valstybių narės - Švedijos pristatymas uostamiesčio bendruomenei sulaukė ypatingo dėmesio.

234 kilometrų jūros keliu nuo mūsų miesto esančios šalies vardas į renginį atviliojo Klaipėdos universiteto studentus, dėstytojus, Lietuvos ir Švedijos draugijos „Sveja“ narius, uostamiestyje gyvenančius švedus. Renginį organizavo VDIC Klaipėdos „Europe direct“ centras.

Mitologinis švedų dievas Odinas, svejų tauta, nuo kurios kilo Švedijos vardas, kovingieji vikingai, lašiša, Nobelis, Lindgren, grupė „ABBA“ - ko gero, šie vardai anksčiau labiausiai asocijuodavosi su Švedija. Tačiau šiandien apie šią šalį žinome kur kas daugiau, nes, atsivėrus sienoms, vis daugiau lietuvių ne tik keliauja po Švediją, bet ir joje gyvena, mokosi, organizuoja savo verslą.

Pagrindinis Švediją pristatančio renginio akcentas – asmeniškas, emocinis ryšys su šia šalimi. Vienas ryškiausių šalį atspindinčių ženklų - jos virtuvė, todėl renginio dalyviams buvo pasiūlyta paragauti specifinių, švedų mėgiamų patiekalų – saldžios silkės, punšo, lašišos, mėsos su uogiene. Tiesa, renginio organizatoriai nepasiūlė pūdytos silkės – dėl jos itin specifinio kvapo ir skonio. Nepavyko rasti ir švediškos duonos – knekebriodės. Ją pakeitė šiek tiek panašūs trapūs lietuviški duonos paplotėliai. Švedija asocijuojasi ir su „švedišku stalu“, kurio tradicijos siekia XVIII a. Pasak renginio vedėjos Brigitos Mažūnienės, pasiturintys švedai ateidami į vestuves atsinešdavo silkės, duonos, sumuštinių ir visa tai užgerdavo degtine ar alumi. Šis paprotys vadinosi „ateik ir atsinešk su savimi“.

Prof.dr. Rimantas Sliužinskas susirinkusiems pristatė švedų muziką, kuri skambėjo ir viso renginio metu. Pasak profesoriaus, švedai labai gerbia savo tradicinę muziką, tačiau kartu yra labai atviri naujoms, kitų kultūrų įtakoms, muzikinėms srovėms. Seniausias švediškas folkloras - tai piemenų šūksniai-dainelės, kuriomis jie palydėdavo į ganyklas genamus gyvulius. Taip pat specifiniais liaudies instrumentais atliekamos nesudėtingos muzikinės kompozicijos. R.Sliužinsko teigimu, švedai labai saugo šį senąjį folklorą.

Dar vienas renginio akcentas – tai po Švediją keliavusių lietuvių fotografijų paroda „Švedija mano akimis“. Jose įamžinti gražiausi šios šalies vaizdai, labiausiai įstrigusios akimirkos. Vienas parodos autorių - Donatas Sireikis - siūlė geriau patiems aplankyti šią šalį ir savo akimis įsitikinti, kokia ji puiki. Savo fotografijas pristačiusi Švedijoje gyvenusi B.Mažūnienė nefotografavo reprezentacinių šalies objektų. Jai labiausiai įstrigo „nemelžiamos“ karvės, kurios vienu metu buvo eksponuojamos ne tik miesto aikštėse, bet ir prekybos centruose, kitose netradicinėse vietose.

Pasak „Europe direct“ centro Klaipėdoje vadovės Dalios Urbutytės, tai jau antrasis renginys Klaipėdoje, skirtas Švedijai. Pirmadienį KU Skandinavistikos katedroje buvo surengta diskusija „Švedija ir Lietuva: panašumai ir skirtumai“. Joje buvo analizuojami ekonominiai, politiniai, kultūriniai, geografiniai identiteto aspektai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų