Kelios Europos šalys, įskaitant Austriją, Belgiją, Nyderlandus ir Šveicariją, leidžia nepagydomai sergantiems žmonėms gauti medicininę pagalbą, kad galėtų užbaigti savo gyvenimą.

Slovėnijos parlamentas liepą pritarė teisės mirti su pagalba įteisinimui – tokią galimybę 2024 metais referendume parėmė dauguma rinkėjų.

Tačiau naujas balsavimas buvo paskelbtas, Katalikų bažnyčios ir ir konservatyvios parlamentinės opozicijos remiamai pilietinei grupei surinkus 46 tūkst. parašų už pakartotinį balsavimą. Norint, kad toks balsavimas būtų surengtas reikėjo surinkti 40 tūkst. parašų.

Įstatymas įsigalios, nebent jį atmes dauguma dalyvių, atstovaujančių ne mažiau kaip 20 proc. iš 1,7 milijono balsavimo teisę turinčių rinkėjų.

Rinkimų apylinkės atidarytos 7 val. ryto vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir užsidarys po 12 valandų. Pirmieji daliniai rezultatai greičiausiai bus paskelbti vėlų sekmadienį.

„Mirties kultūra“

Stožicių sporto halėje, didžiausioje Liublianos balsavimo apylinkėje, 63-jų pensininkė Romana Hočevar pareiškė, kad balsuos už teisę mirti su pagalba.

Mano tėvas mirė nuo vėžio, o mama kenčia nuo demencijos, aš žinau, kaip tai atrodo.

„Sergu ketvirtos stadijos vėžiu, nenorėčiau kentėti. Mano tėvas mirė nuo vėžio, o mama kenčia nuo demencijos, aš žinau, kaip tai atrodo“, – teigė ji. 

24-erių studentas Vidas Uršičas teigė, kad „gerai, jog galime balsuoti svarbiais klausimais“, ir pridūrė, kad jis remia „žmonių teisę spręsti dėl savo gyvenimo“.

Tačiau Marija Unuk, kuriai beveik 50 metų, teigė balsavusi prieš įstatymą, „nes palaikau gyvybės, o ne mirties kultūrą“

Ginčijamas įstatymas, kuris turėjo įsigalioti šiais metais, nepagydomai sergantiems pacientams suteiktų teisę gauti pagalbą mirštant, jei jų kančios nepakeliamos ir visos gydymo galimybės jau išnaudotos.

Pagal jį taip pat leidžiama padėti numirti, jei gydymas nesuteikia pagrįstų perspektyvų pasveikti ar pagerinti paciento būklę, bet ne nutraukti nepakeliamas kančias dėl psichikos ligos.

Iš anksto balsavęs ministras pirmininkas Robertas Golobas paragino piliečius paremti įstatymą, „kad kiekvienas iš mūsų galėtume pats nuspręsti, kaip ir su kokiu orumu užbaigsime savo gyvenimą“.

Įstatymui prieštaraujanti grupė „Vaikų ir šeimos balsas“ apkaltino vyriausybę bandant įstatymu įteisinti sergančių ir pagyvenusių žmonių nuodijimą.

„Žmogaus orumas“

Katalikų Bažnyčia pareiškė, kad leidimas mirti su pagalba „prieštarauja Evangelijos, prigimtinės teisės ir žmogaus orumo pagrindams“.

Šią savaitę dienraščio „Dnevnik“ paskelbta 700 žmonių apklausa parodė, kad apie 54 proc. piliečių pritaria teisės mirti su pagalba įteisinimui, beveik 31 proc. tam nepritaria, o 15 proc. dar nėra apsisprendę.

2024 birželį vykusiame referendume 55 proc. slovėnų pasisakė už mirties su pagalba įteisinimą.

Jei sekmadienį dauguma rinkėjų nepritars naujajam įstatymui, parlamentas per ateinančius 12 mėnesių negalės dar kartą balsuoti dėl įstatymo projekto, kuriuo sprendžiamas tas pats klausimas.

Nors kelios Europos valstybėms jau leidžia nepagydomai sergantiems pacientams gauti pagalbą, kad galėtų užbaigti savo gyvenimą. tačiau kitur tai tebėra laikoma nusikaltimu, nepaisant kančių, kurias patiria ligonis.

Prancūzijos parlamento žemieji rūmai gegužę per pirmąjį svarstymą patvirtino įstatymo projektą dėl teisės numirti. Jungtinės Karalystės (JK) parlamentas svarsto panašų teisės aktą.