Iki vidurdienio Vakarų Kranto Ramalos mieste susirinko maždaug 2 tūkst. žmonių. Demonstrantai degino plakatus su JAV prezidento Donaldo Trumpo (Doonaldo Trampo) atvaizdu, Izraelio ir Amerikos vėliavas.

Mokyklos, universitetai ir vyriausybinės įstaigos buvo uždaryti.

Mitingai vyko ir kituose Vakarų Kranto miestuose. Kai kurios protestuotojų grupės susirėmė su Izraelio pajėgomis.

„Šališka, Izraeliui naudinga Amerikos politika, amerikiečių parama izraeliečių nausėdijoms ir Izraelio okupacija palieka mums tik vieną galimybę: grįžti prie pasipriešinimo“, – miniai Ramaloje pasakė palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso (Mahmudo Abaso) judėjimo „Fatah“ pareigūnas Mahmoudas Aloulas (Mahmudas Alulas).

Demonstrantai laikė plakatus su užrašais „Trumpą – apkaltai, [Izraelio premjerą Benjaminą] Netanyahu (Benjaminą Netanjahų) – į kalėjimą; okupacija trauksis, o mes liksime savo žemėje“.

Prie Izraelio patikrinimo postų netoli Ramalos, Betliejaus ir Hebrono dešimtys protestuotojų svaidė akmenis į izraeliečių pajėgas, kurios atsakė ašarinėmis dujomis. Pranešimų apie nukentėjusius žmones kol kas nebuvo.

Protestai kilo kelios valandos po izraeliečių laikyto ir su vėžiu kovojusio palestiniečių kalinio mirties. Organizatoriai buvo sakę, jog demonstracijose, suplanuotose dar prieš to kalinio mirtį, bus raginama paleisti 35 metų Sami Abu Diaką (Samį Abu Diaką), kad jis galėtų mirtį savo šeimoje.

„Fatah“ organizuota „įniršio diena“ protestuojama prieš D. Trumpo administracijos praėjusios savaitės pranešimą dėl žydų gyvenviečių, kuriuo buvo užbaigta keturis dešimtmečius vykdyta ankstesnė JAV politika, paremiant griežtą Izraelio poziciją ir nepaisant palestiniečių valstybingumo siekio.

Iki praeitos savaitės JAV politika, bent jau teoriškai, buvo grindžiama 1978 metais paskelbta Valstybės departamento teisine nuomone, kad nausėdijų kūrimas palestiniečių teritorijose prieštarauja tarptautinei teisei.

Izraelio lyderiai sveikino JAV pozicijos pasikeitimą, o palestiniečiai ir dauguma pasaulio valstybių sako, kad šios gyvenvietės yra neteisėtos ir žlugdo viltis pasiekti dviejų valstybių sprendinį.

Izraelis sako, kad nausėdijų likimas turėtų būti nulemtas per derybas, nors nuolat jas plečia.

Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę Izraelis užėmė per 1967 metų Šešių dienų karą ir greit ėmėsi apgyvendinti naujai užimtas teritorijas. Mūsų dienomis Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje – teritorijose, kurios turėtų patekti į būsimą palestiniečių valstybę – gyvena maždaug 700 tūkst. žydų naujakurių.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) praeitą savaitę paskelbė, kad JAV atsisako 1978 metų Valstybės departamento teisinės nuomonės, kuria remiantis 40 metų būdavo atidžiai formuluojamas nepritarimas nausėdijų statyboms.

Vašingtono nepritarimo tonas ir griežtumas būdavo įvairus ir priklausydavo nuo prezidento pozicijos. Pavyzdžiui, prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) sakė, kad nausėdijos nėra iš esmės neteisėtos, bet vadino jas nenaudingomis ir provokuojamomis. Kitos JAV administracijos jas laikydavo neteisėtomis ir vadindavo „kliūtimis taikai“.