Norvegija, Ispanija ir Airija trečiadienį paskelbė apie planus pripažinti Palestinos valstybę, atsisakydamos ilgametės Vakarų galingųjų valstybių pozicijos, kad Palestinos valstybė gali atsirasti tik po taikos derybų su Izraeliu.

Pasak Palestinos savivaldos, kuri turi ribotas galias okupuoto Vakarų Kranto dalyse, 142 iš 193 Jungtinių Tautų narių jau pripažįsta Palestinos valstybę. Tarp jų yra daug Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos šalių, bet ne JAV, Kanada, didžioji dalis Vakarų Europos, Australija, Japonija ar Pietų Korėja.

Balandžio mėnesį JAV pasinaudojo veto teise JT Saugumo Taryboje, kad užkirstų kelią Palestinos siekiui tapti visateise JT nare.

Toliau trumpai apžvelgiamas palestiniečių siekis įgyti valstybingumą.

1988 metai: J. Arafatas paskelbė apie valstybės įkūrimą

1988 metų lapkričio 15 dieną per pirmąją palestiniečių intifadą, arba sukilimą, palestiniečių lyderis Yasseras Arafatas vienašališkai paskelbė nepriklausomą Palestinos valstybę su sostine Jeruzale.

Apie tai jis paskelbė Alžyre, tremtyje veikiančios Palestinos nacionalinės tarybos posėdyje, kuriame buvo paskelbtas dviejų valstybių sprendimas, numatantis nepriklausomų Izraelio ir Palestinos valstybių egzistavimą šalia viena kitos.

Po kelių minučių Alžyras tapo pirmąja šalimi, oficialiai pripažinusia nepriklausomą Palestinos valstybę.

Po kelių savaičių jo pavyzdžiu pasekė dešimtys kitų šalių, įskaitant didžiąją dalį arabų pasaulio, Indiją, Turkiją, didžiąją dalį Afrikos ir kelias Vidurio bei Rytų Europos šalis.

Kita pripažinimo banga kilo 2010 metų pabaigoje ir 2011 metų pradžioje, t. y. Artimųjų Rytų taikos proceso krizės metu. Daug Pietų Amerikos šalių, įskaitant Argentiną, Braziliją ir Čilę, atsiliepė į palestiniečių raginimus paremti jų valstybingumo reikalavimus.

Toks buvo atsakas į Izraelio sprendimą nutraukti laikiną draudimą statyti žydų gyvenvietes okupuotame Vakarų Krante.

2011–2012 metai: JT pripažinimas

2011 metais, taikos deryboms įstrigus, palestiniečiai nusprendė tęsti kampaniją už visateisę Palestinos valstybės narystę JT.

Šis siekis nepavyko, tačiau tų pačių metų spalio 31 dieną JT kultūros agentūra UNESCO balsavo už tai, kad palestiniečiai būtų pripažinti visateisiais nariais.

Šis sprendimas sukėlė įnirtingą Izraelio ir JAV reakciją, jos sustabdė Paryžiuje įsikūrusios organizacijos finansavimą. 2018 metais jos visiškai pasitraukė iš UNESCO, nors JAV grįžo į ją praėjusiais metais.

2012 metų lapkritį Palestinos vėliava pirmą kartą buvo iškelta Jungtinėse Tautose Niujorke po to, kai Generalinė Asamblėja didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad palestiniečių statusas būtų pakeltas iki „valstybės stebėtojos ne narės“.

Po trejų metų Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) taip pat pripažino Palestiną kaip valstybę dalyvę.

2014 metai: Švedija – pirmoji Vakarų Europoje

Švedija, kurioje gyvena didelė palestiniečių bendruomenė, 2014 metais tapo pirmąja ES nare Vakarų Europoje, pripažinusia Palestinos valstybę. Šis žingsnis buvo žengtas po mėnesius trukusių beveik kasdienių susirėmimų Izraelio aneksuotoje Rytų Jeruzalėje.

Anksčiau Palestinos valstybę buvo pripažinusios dar šešios Europos šalys – Bulgarija, Kipras, Čekija, Vengrija, Lenkija ir Rumunija.

Izraelis piktai reagavo į Stokholmo žingsnį, o tuometinis užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas pareiškė švedams, kad „santykiai Artimuosiuose Rytuose yra daug sudėtingesni nei IKEA baldų surinkimas namuose“.

2024 metai: naujas postūmis Europoje

Nesiliaujantis Izraelio puolimas Gazos Ruože, kurio metu, teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo mažiausiai 35 tūkst. 647 žmonės, keršijant už tai, kad „Hamas“ Izraelyje nužudė daugiau kaip 1 tūkst. 170 žmonių, Europoje atgaivino paramą Palestinos valstybingumui.

Norvegija, Ispanija ir Airija pareiškė, kad iki gegužės 28 dienos pripažins Palestinos valstybę, nepaisydamos Izraelio grasinimų ir pasiuntinių atšaukimo iš Airijos ir Norvegijos diskusijoms dėl šio žingsnio.

Malta ir Slovėnija kovo mėnesį taip pat išreiškė „pasirengimą pripažinti Palestiną“, kai „susiklostys tinkamos aplinkybės“.

Australija neseniai irgi užsiminė apie galimybę vienašališkai patvirtinti Palestinos valstybingumą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat yra sakęs, kad Palestinos valstybės pripažinimo be taikos derybų klausimas „nebėra tabu Prancūzijai“.