Tris dienas truksiančiame susitikime taip pat bus kalbama apie JAV ir Kinijos santykius, nes Vašingtonui numušus įtariamą Kinijos sekimo balioną virš JAV teritorijos, įtampa labai išaugo.
Atidarymo renginyje, kuriame daugiausiai dėmesio planuojama skirti Ukrainai, kalbės Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Taip pat dalyvaus JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi (Vang I) ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
Kol teroristinė valstybė žudo, kol ji naudoja bombas, raketas ir tankus kaip tarptautinės politikos argumentą, nei Rusija, nei jos piliečiai neturėtų sėsti prie derybų stalo.
Likus kelioms dienoms iki vasario 24-osios, kai bus minimos Maskvos didelio masto įsiveržimo į Ukrainą metinės, šis konfliktas bus svarbiausias darbotvarkės klausimas. Ukrainai konferencijoje atstovaus užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Ukrainą remiančios Vakarų šalys, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, jau suteikė Ukrainai daug ginklų ir pažadėjo daug kitos ginkluotės, įskaitant sunkiuosius kovos tankus, kurių Kyjivas seniai prašė norėdamas atremti Rusijos puolimą.
Dabar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vis aktyviau prašo vakarietiškų naikintuvų, bet Kyjivo sąjungininkės to kol kas rimtai nesvarsto.
Ketvirtadienį paskelbtame interviu britų transliuotojui BBC V. Zelenskis pakartojo raginimus Vakarams suteikti daugiau karinės pagalbos: „Žinoma, šiuolaikiniai ginklai pagreitina taiką. Ginklai yra vienintelė kalba, kurią Rusija supranta.“
Jis taip pat atmetė galimybę potencialiame taikos susitarime su Rusija atsisakyti kokių nors Ukrainos teritorijų ir įspėjo, jog žemių užleidimas reikštų, kad Rusija galės „nuolat grįžti“.
Rusija nepakviesta
Penktadienį V. Zelenskis vaizdo ryšiu kalbės oficialiame Miuncheno saugumo konferencijos atidarymo renginyje.
Rusijos delegatai, įskaitant užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, kuris anksčiau nuolat dalyvaudavo konferencijose Miunchene, nebuvo pakviesti.
D. Kuleba palankiai įvertino sprendimą nekviesti į renginį Rusijos lyderių.
„Kol teroristinė valstybė žudo, kol ji naudoja bombas, raketas ir tankus kaip tarptautinės politikos argumentą, nei Rusija, nei jos piliečiai neturėtų sėsti prie derybų stalo“, – sakė jis.
Po kelias savaites trukusių abejonių neseniai priimtas Berlyno sprendimas leisti siųsti Ukrainai Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ suteikė Kyjivui vilčių dėl galimo ginklų tiekimo ateityje.
Vis dėlto Vokietija, kuri pati pažadėjo pristatyti 14 tankų „Leopard“ iš karinių atsargų, dabar stengiasi įtikinti sąjungininkes įsipareigoti duoti savo tankų Ukrainai.
Po šią savaitę Briuselyje vykusio Ukrainos rėmėjų susitikimo Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) teigė, kad sąjungininkams kol kas pavyko surinkti tik „pusę bataliono“ naujesnių tankų „Leopard 2“.
Penktadienį B. Pistorius sakė, kad Miuncheno saugumo konferencijoje kalbėsis su kolegomis iš Lenkijos, kuri taip pat pažadėjo skirti tankų Ukrainai, apie šaudmenų ir atsarginių dalių tiekimą tankams „Leopard“.
Be to, tikimasi, kad D. Kuleba šeštadienį konferencijos kuluaruose susitiks su Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrais.
Viename iš renginio atidarymo diskusijų konferencijos pirmininkas Christophas Heusgenas (Kristofas Hoisgenas) teigė, kad Rusijos agresija yra „kova tarp įstatymo galios ir stipresniojo teisės“.
Jis pridūrė, kad Miuncheno saugumo konferencija palaiko „taisyklėmis grindžiamą tvarką“.
