Prognozuojama, kad perlaidos pasauliniu mastu šiemet smuks apie 20 proc. ir tai bus didžiausias nuosmukis naujausioje istorijoje, kadangi karantino priemonės kelia pasaulinę recesiją ir skatina darbo vietų atsisakymą, užkertantį kelią darbuotojams siųsti pinigus savo gimtojoje šalyje gyvenantiems artimiesiems, ataskaitoje teigė bankas.

„Besivystančioms šalims perlaidos yra itin svarbus pajamų šaltinis, – pranešime teigė Pasaulio banko grupės prezidentas Davidas Malpassas. – Šiuo metu vykstanti ekonominė recesija, kurią sukėlė COVID-19, neigiamai paveikia galimybes namo siųsti pinigus, tad labai svarbu, kad sutrumpintume pažengusių ekonomikų atsigavimo laikotarpį.“

Bendra perlaidų suma šiemet greičiausiai smuks iki 445 mlrd. dolerių (410 mlrd. eurų) nuo 2019 metais fiksuotos 554 mlrd. dolerių (511 mlrd. eurų) sumos.

Net ir tęsiantis nuosmukiui, šie mokėjimai taps dar svarbesni nedideles ir vidutines pajamas gaunančioms valstybėms, kadangi „tiesioginių užsienio investicijų smukimas greičiausiai bus dar didesnis (daugiau nei 35 proc.)“, teigiama PB ataskaitoje.

Vyriausiasis ataskaitos ekonomistas Dilipas Ratha sakė, kad šie mokėjimai turi itin daug svarbos ir yra tapę būdu „pasidalinti gerove“ su šeimomis.

„Tokio masto nuosmukis stebėjimo istorijoje neturi precedento“, – reporteriams sakė D. Ratha, pridurdamas, kad dėl krizės gali nusmukti ir migracijos mastas.

Tokiose valstybėse, kaip Pietų Sudane, Haityje, Kirgizijoje, Tadžikistane, Juodkalnijoje ir Tongoje perlaidos sudaro apie ketvirtadalį ar net trečdalį BVP.

Perlaidos smarkiausiai smuks Europoje ir Centrinėje Azijoje (27,5 proc.), Užsacharės Afrikoje (23,1 proc.), Pietų Azijoje (22,1 proc.), Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje (19,6 proc.), Lotynų Amerikoje ir Karibuose (19,3 proc.) ir Rytų Azijoje bei Ramiojo vandenyno regione (13 proc.).

Priemonės, kurių buvo imtasi siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą, greičiausiai sukels smarkų pasaulinį nuosmukį. PB ataskaitoje teigiama, kad yra daug rizikos, jog ekonominė recesija tęsis ir 2021-aisiais.

Imigrantai yra itin pažeidžiami atlyginimų smukimui, kadangi jie daugiausiai dirba miestų teritorijose ir dirba sektoriuose, kuriuos virusas paveikė smarkiausiai, įskaitant tokius sektorius, kaip maisto, viešbučių ir restoranų, mažmeninės ir didmeninės prekybos, turizmo ir transporto bei gamybos sektorius.

Kadangi „daugumoje šalių prasideda žemdirbystės sezonas, yra ženklų, kad pramoninių šalių žemės ūkio sektoriuose, priklausomuose nuo migrantų darbuotojų, ima trūkti darbo jėgos“, teigė bankas.

Ataskaitoje taip pat pateikiamas įspėjimas, kad migrantai nėra įtraukiami į vyriausybių tvarkymosi su virusu programas, įskaitant sveikatos apsaugos pasiekiamumą, jie taip pat neturi galimybių sugrįžti namo dėl įvestų kelionių apribojimų.