Po praėjusią savaitę stebėtų pašėlusių svyravimų pirmadienį rinkos pradėjo santykinai stabiliai, nes penktadienį buvo pranešta, jog Baltieji rūmai atleis išmaniuosius telefonus, puslaidininkius, kompiuterius ir kitus prietaisus nuo skausmingų „abipusių“ muitų. Pranešimas suteikė optimizmo injekciją investuotojams, kurie po JAV prezidento tarifų jo-jo ir Kinijos atsakomųjų žingsnių nebežinojo, kur mestis.

Visi trys pagrindiniai Volstrito indeksai stabiliai kilo – prie to prisidėjo ir aukšto rango FED pareigūno komentarai, esą centrinis bankas yra pasirengęs įsikišti ir palaikyti finansų rinkas.

Azija pasekė Volstrito pavyzdžiu: technologijų įmonės padėjo Honkongui pakilti daugiau nei dviem procentais. Tokijo, Šanchajaus, Sidnėjaus, Seulo, Singapūro, Velingtono ir Manilos indeksai taip pat gerokai pašoko. Londonas, Paryžius ir Frankfurtas prasidedant prekybai kilo, o JAV ateities sandoriai buvo ženkliai pabrangę.

„Po chaotiško kainų svyravimo pro miško lapiją skverbiasi pirmieji saulės spinduliai, suteikiantys taip reikalingą orientyrą tiems, kas gyvena iš rizikos ir likvidumo įkainojimo, o tai savo ruožtu gali reikšti, jog likvidumo sąlygos pagerės ir rinkose vėl įsivyraus šiokia tokia ramybė“, – teigė Chrisas Westonas iš „Pepperstone“.

Tačiau sekmadienį D. Trumpas pamėgino savo pastabas sušvelninti, sakydamas, kad išimtys buvo neteisingai suprastos, ir savo socialinėje platformoje „Truth Social“ paskelbė: „NIEKAS nėra paleistas „nuo kabliuko“... ypač Kinija, kuri su mumis elgiasi visų blogiausiai!“

Jis įspėjo, kad apie naujus tarifus puslaidininkiams praneš „ateinančią savaitę“.

Jo prekybos sekretorius Howardas Lutnickas sakė, kad ankstesni lustų muitai greičiausiai bus įvesti „per mėnesį ar du“.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį pareiškė, kad protekcionizmas „niekur neveda“ ir kad prekybos karas „neturi laimėtojų“. Jo komentarai pasigirdo praėjus kelioms dienoms po to, kai Pekinas pritaikė amerikietiškoms prekėms 125 proc. muitus, tačiau taip pat užsiminė nesiimsiąs tolesnių atsakomųjų priemonių.

Vašingtonas pakėlė tarifus kiniškoms prekėms iki 145 proc. ir neįtraukė jos į 90 dienų tarifų pertrauką, kurią Baltieji rūmai paskelbė praėjusį trečiadienį.

Pirmadienio duomenys parodė, kad praėjusį mėnesį Kinijos eksportas pašoko daugiau nei 12 proc., nes įmonės suskubo apsirūpinti prekėmis prieš įsigaliojant muitams. JAV išliko pagrindine Kinijos eksporto šalimi, į kurią buvo eksportuota prekių už 115,6 mlrd. dolerių.

Visgi „Capital Economics“ Kinijos ekonomikos skyriaus vadovas Julianas Evansas-Pritchardas perspėjo, kad artimiausiais mėnesiais ir ketvirčiais siuntų kiekis mažės: „Gali prireikti kelerių metų, kol Kinijos eksportas vėl sugrįš į dabartinį lygį“.

D. Trumpo prekybos politikos paskatintas neapibrėžtumas ne tik sukėlė paniką akcijų rinkose, bet ir smogė doleriui. Pirmadienį „žaliaskvernis“ fiksavo tolesnius nuostolius, euro kursas pasiekė trejų metų aukštumas, o Šveicarijos frankas buvo stipriausias per pastaruosius dešimt metų.

JAV iždo obligacijos ir toliau patiria spaudimą nuogąstaujant, kad Kinija ir kitos šalys gali nutarti jas išparduoti, o tai priverstų abejoti Amerikos, kaip stabilios saugios užuovėjos, pozicija.

Auksas – saugi investicija suirutės metu – pirmadienį pasiekė naują rekordą (3 245,75 dolerio). Tam įtakos turėjo ir nusilpęs doleris.

Bostono FED vadovė Susan Collins laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad, jei kiltų tokia būtinybė, pareigūnai būtų „visiškai pasirengę“ pasitelkti įvairius įrankius finansų rinkoms stabilizuoti.

Atskirame interviu „Yahoo Finance“ ji paaiškino: „Kuo didesni muitai, tuo labiau tikėtinas augimo sulėtėjimas, infliacijos padidėjimas ir kainų kilimas.“

Ji pridūrė, kad tikisi, jog šiais metais infliacija „gerokai viršys“ tris procentus, tačiau nenumato „reikšmingo“ ekonomikos nuosmukio.