Būsimoji Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) laikėsi griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu per jos paskyrimo svarstymą Europos Parlamente, kuriuo liko patenkinti dauguma ES įstatymų leidėjų, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė EUobserver.

Italijos užsienio reikalų ministrė, liepą susitikusi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu bei pareiškusi, kad dujotiekio "South Stream" projektas yra naudingas Europai, pelnė prokremliškos politikės reputaciją.

Tačiau pirmadienį Briuselyje per jos paskyrimo svarstymą F.Mogherini pabrėžė, kad ES įvestos sankcijos Rusijai, nors kol kas nepakeitė V.Putino kurso, šiai šaliai yra ekonomiškai skausmingos.

Atsakydama į klausimą, ką ES turėtų daryti, jei Maskva įsiveržtų ir į Pietų Ukrainą, ji atsakė: “Mums reikia atkaklaus primygtinumo ir diplomatijos derinio … Galėtume jas (sankcijas) sugriežtinti, jei reikalai blogės“.

F.Mogherini pridūrė, kad „politinės sąlygos nėra tinkamos“ tiesti dujotiekį "South Stream", netgi jei šis projektas neprieštarautų ES Trečiajam energetikos paketui, nukreiptam prieš monopolijas energetikos sektoriuje.

Tačiau ji pabrėžė, kad „Ukrainos konfliktas neturi karinio sprendinio“, ir sakė, jog ES turėtų sutelkti dėmesį į pastangas padėti šios šalies vadovui Petro Porošenkai siekti taikos.

„Rusija šiandien galbūt nėra partnerė, bet ji vis tiek strategiškai svarbi pasaulio reikaluose, todėl manau, kad per ateinančius penkerius metus mums reikės nuodugniai peržiūrėti mūsų santykius“, - sakė F.Mogherini.

Pasak jos, nepaisant Ukrainos konflikto ES turi palaikyti santykius su Rusija, o "South Stream" projektas galėtų būti toliau įgyvendinamas, kai „reikalai normalizuosis“.

„Grėsmė mums visiems“

„Islamo valstybės“ (IS) pajėgoms rengiantis užimti Sirijos pasienyje su Turkija esantį Kobanės miestą, F.Mogherini sakė, jog ši „teroristinė grupuotė yra didžiulė pasaulinė grėsmė... grėsmė mums visiems“.

Ji pažymėjo, kad musulmoniškos šalys turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį kovoje su IS.

Turėdama galvoje televizijos reportažuose matytą pilotę iš Jungtinių Arabų Emyratų, dalyvavusią antskrydžiuose prieš džihadistus, F.Mogherini sakė, kad „tas vaizdas... buvo nepaprastai įtaigi žinia“ koalicijai stengiantis delegitimizuoti IS eilinių musulmonų akyse.

Ji įspėjo, kad jei ES ir Jungtinės Tautos nesiims papildomų pastangų stabilizuoti situaciją Libijoje, „ši šalis bus kita“, kurią užims islamo radikalai.

F.Mogherini taip pat pasiuntė žinią Izraeliui, pareiškusi, kad ji remia palestiniečių judėjimų „Hamas“ ir „Fatah“ vyriausybę, pridūrusi, kad ES gali pasitelkti „finansines paskatas ir finansinius stabdžius “, kad įtikintų Izraelį ir palestiniečius atnaujinti taikos derybas.

„Dalis mano DNR“

F.Mogherini, kaip ir jos pirmtakė šiame poste Catherine Ashton (Ketrin Ašton), žadėjo, jog žmogaus teisėms teks pagrindinis vaidmuo užsienio politikoje.
Ji sakė, jog „ne tik kels šį klausimą, bet ir sieks teigiamų pokyčių“ sudėtingose derybose su Azerbaidžanu, Kinija bei Iranu.

„Tai dalis mano DNR, tai nėra tik punktas (ES sutartyse)“, - pažymėjo ji.

Kalbėdama apie Europos išorės veiksmų tarnybos (EEAS) planus, F.Mogherinis sakė, kad jos pagrindinė užduotis bus parengti ES užsienio ir gynybos politikos „strateginę viziją“.

Tačiau italė pažymėjo, kad šios vizijos koherencija priklausys nuo valstybių narių „politinės valios“.

„Kas yra atsakingas už strateginį mąstymą? Aš. Tačiau tai nereiškia, kad darysiu tai atsitvėrusi nuo pasaulio savo biure“, - sakė ji.

Pasak F.Mogherini, pradėjusi eiti naująsias pareigas ji aplankys visų 28 ES valstybių sostines ir išklausys jų pageidavimus.

Ji taip pat pažadėjo glaudžiau nei C.Ashton bendradarbiauti su Europos Komisija ir Europos Parlamentu.

F.Mogherini pažymėjo, kad jos sprendimas perkelti savo biurą iš EEAS pastato atgal į Europos Komisijos būstinę pavers išorės veiksmų tarnybą „svarbiausiu orientyru“ Komisijos veiklai užsienyje.

Ji sakė, jog dalyvaus Komisijos „kolegijos“ susitikimuose ir kartą per mėnesį rengs derybas su eurokomisarais, kurių atsakomybės sritims priklauso išorės santykių klausimai, pavyzdžiui, dėl klimato kaitos ar prekybos.

F.Mogherini taip pat sakė, jog prieš susitikdama su užsienio reikalų ministrais, pateiks informaciją Europos Parlamento nariams, o ne darys tai jau po diskusijų su valstybių narių diplomatijos vadovais.

Italė nepabijojo užsitraukti Užsienio reikalų komiteto pirmininko, centro dešiniųjų stovyklos atstovo iš Vokietijos Elmaro Broko nemalonės, kai šmaikščiai pakomentavo jo sprendimą išjungti per ilgai kalbėjusio kolegos europarlamentaro mikrofoną.

„Visi žinome garsų vokiečių lankstumą“, - sakė F.Mogherini ir atsisukusi į E.Broką pridūrė: „Nesu diplomatė“.

Garantuotas patvirtinimas

Kai kurie deputatai, tokie kaip olandų liberalė Marietje Schaake (Marietė Schakė), pažėrė jai kritikos dėl neryžtingumo.

„Mogherini siūlo „instrumentus centralizuoti tai, ką reikia, kada to reikia“. Aš nejuokauju“, - vienu metu socialiniame tinkle „Tweeter“ parašė M.Schaake.

Bet E.Brokas spaudos konferencijoje po klausymų buvo atlaidus italei dėl jos netakto.

Jis pridūrė esąs „visiškai tikras“, kad F.Mogherini bus patvirtinta ir pradės darbą lapkričio 1 dieną.