Slaptas krovinys

Kinijos piliečiai – 34 metų Zunyong Liu ir 33 metų Yunqing Jian – kaltinami sąmokslu, neteisėtu įvežimu, melagingų parodymų davimu ir sukčiavimu dėl vizų. Abu mokslininkai anksčiau dirbo Mičigano universiteto laboratorijoje kaip mokslo darbuotojai, o moteris ten dirbo ir iki šiol.

Zunyong Liu pernai liepą buvo sulaikytas Detroito oro uoste ir grąžintas į Kiniją, kai jo kuprinėje rasta pavojingo grybo 'Fusarium graminearum' mėginių. Šią savaitę pranešta apie Yunqing Jian sulaikymą. Zunyong Liu lieka laisvėje Kinijoje, nes tarp JAV ir Kinijos nėra ekstradicijos sutarties.

Kaltinimų dokumentuose teigiama, kad Yunqing Jian gavo Kinijos Vyriausybės finansavimą darbui su šiuo patogenu Kinijos universitete. Be to, jos elektronikos prietaisuose rasta informacijos apie narystę Kinijos komunistų partijoje ir ištikimybę jai.

Nustatyta, kad Zunyong Liu ir Yunqing Jian koordinavo savo veiksmus per „WeChat" žinutes, datuojamas 2022 m., kuriose jie aptarė, kaip slapta įvežti derliui kenkiančio grybo į JAV. Zunyong Liu sakė Yunqing Jian, kad įdėjo mažus užspaudžiamus maišelius su grybu į batus.

Be to, pernai sulaikius Zunyong Liu, apklausos metu jis keitė parodymus. Iš pradžių jis sakė nežinantis apie pas jį rastus mėginius, vėliau prisipažino planuojantis naudoti 'Fusarium graminearum' tyrimams Mičigano universiteto laboratorijoje, kur dirbo kartu su Yunqing Jian. Federalinio tyrimų biuro teigimu, universitetas neturėjo federalinių leidimų dirbti su šiuo patogenu.

Zunyong Liu telefone tyrėjai rado mokslinį straipsnį „Augalų patogenų karas keičiantis klimato sąlygoms“.

JAV teisingumo departamento pranešime spaudai sakoma, kad šių Kinijos piliečių veiksmai kelia didžiausią susirūpinimą nacionaliniu saugumu. „Šie du užsieniečiai kaltinami neteisėtai įvežę grybą, kuris apibūdinamas kaip „potencialus agroterorizmo ginklas“, į Amerikos širdį, kur jie, matyt, ketino naudoti Mičigano universiteto laboratoriją savo planams įgyvendinti“, – pranešime cituojamas prokuroras Jerome’as F. Gorgonas Jr. pabrėžė kaltinimų kinams svarbą.

Federalinio tyrimų biuro direktorius Kashas Patelis socialiniame tinkle X pasidalijo mintimis, esą šis atvejis primena, kad valdančioji Kinijos komunistų partija intensyviai dirba, siekdama infiltruoti į Amerikos institucijas savo agentus ir „nukreipti atakas prieš mūsų maisto tiekimo sistemą, o tai galėtų sukelti sunkių padarinių ir rimtai pakenkti amerikiečių gyvybėms ir mūsų ekonomikai“.

Grėsmė javų derliui

Grybas, kurio, kaip įtariama, bandė slapta atsivežti mokslininkai, sukelia varpų fuzariozę – ligą, paveikiančią kviečius, miežius, kukurūzus. Šis patogenas mokslinėje literatūroje klasifikuojamas kaip potencialus agroterorizmo ginklas ir, JAV žemės ūkio departamento duomenimis, kasmet šalies ūkiui padaro 1 mlrd. dolerių žalos.

Grybas pažeidžia augalus ankstyvuoju augimo laikotarpiu, sukelia grūdų susitraukimą ir lemia, kad varpos įgauna balkšvai rudą atspalvį. Jis skatina toksinų kaupimąsi kviečių grūduose, todėl šie tampa nesaugūs vartoti tiek žmonėms, tiek gyvuliams. Vienas iš šių toksinų, vadinamasis vomiotoksinas, geriausiai žinomas tuo, kad gali sukelti vėmimą gyvuliams, taip pat viduriavimą, pilvo ir galvos skausmą, karščiavimą žmonėms ir gyvūnams.

Vis dėlto incidentas su kinų mokslininkais sukėlė kai kurių JAV akademinės bendruomenės atstovų abejonių. „Reuters“ citavo Clair Keene iš Šiaurės Dakotos valstijos universiteto. Esą šis patogenas plačiai paplitęs JAV. „Teiginys, kad 'Fusarium graminearum' gali būti naudojamas kaip biologinis ginklas, man atrodo neteisingas“, – sakė ji.

Dėl grybo JAV ūkiai reguliariai tikrinami, pavojingu jis laikomas tik tada, kai vartojamas dideliais kiekiais. Ūkininkai dažnai naudoja fungicidus savo derliui apsaugoti, o tyrėjai jau išvystė grybams atsparių kviečių veislių.

Grybas žiemoja ant užkrėstų pasėlių liekanų, pvz., kukurūzų stiebų ar kviečių šiaudų. CNN cituojamas Kornelio universiteto profesorius Gary Bergstromas teigia, kad grybo sukeliamų ligų mastas kasmet gali skirtis, tačiau rizika tebėra didelė.

JAV Žemės ūkio departamentas reguliuoja organizmų, kurie gali turėti neigiamą poveikį žemės ūkiui Jungtinėse Valstijose, importą, draudžia be išankstinio leidimo importuoti bet kokius organizmus, kurie „tiesiogiai ar netiesiogiai kenkia, daro žalą ar sukelia ligų augalams ar augaliniams produktams“. Leidimo reikia ir norint į JAV įsivežti 'Fusarium graminearum'. Kinų mokslininkai, departamento teigimu, to niekada neprašė.

Gilėjantis konfliktas

Šis atvejis dar labiau padidino įtampą tarp JAV valdžios institucijų ir akademinės bendruomenės. Kai kurie šalies universitetai patiria Donaldo Trumpo administracijos spaudimą dėl kaltinimų nepakankamai kovojant su antisemitizmu ir dėl radikalių ideologijų diegimo į mokymo programas. Be to, įtarimų kelia ir aukštųjų mokyklų ryšiai su Kinija.

Valstybės sekretorius Marco Rubio praėjusią savaitę pažadėjo atšaukti vizas kinų studentams – žingsnį, kurį Pekinas pasmerkė kaip „nepagrįstą“ ir „diskriminacinį“.

Tarptautinio švietimo instituto duomenimis, 2023–2024 akademiniais metais JAV aukštosiose mokyklose studijavo apie 277 tūkst. kinų studentų. Kinai sudarė antrą pagal dydį tarptautinių studentų grupę po indų. Užsienio studentai daugeliui JAV aukštųjų mokyklų yra svarbus pajamų šaltinis – jie paprastai moka žymiai didesnius mokesčius už mokslą nei vietiniai studentai. Kita vertus, nuogąstavimą kelia situacijos, kai Vakaruose technikos mokslus studijavę jaunieji kinai vėliau grįžta į gimtinę ir dirba su Kinijos gynybos struktūromis susijusiose aukštosiose mokyklose ar tyrimų institutuose.

Trečiadienį JAV prezidentas uždraudė išduoti vizas visiems užsienio studentams, atvykstantiems mokytis į Harvardą, ir pagrasino atimti iš Kolumbijos universiteto akademinę akreditaciją. Apribojimas iš pradžių turėtų galioti šešis mėnesius. Valstybės departamentui bus nurodyta patikrinti, ar neturėtų būti panaikintos užsienio piliečių, kurie jau yra universitete, vizos.

Incidentas su kinų mokslininkais tapo argumentu Baltiesiems rūmams toliau griežtinti politiką aukštojo mokslo institucijų atžvilgiu. Mičigano universitetas pareiškė, kad smerkia „bet kokius veiksmus, kurie siekia pakenkti, grasinti nacionaliniam saugumui ar pažeisti svarbią universiteto viešą misiją“. Universitetas pabrėžė negavęs jokių Kinijos Vyriausybės lėšų, susijusių su kaltinamų asmenų tyrimais, ir pažadėjo „toliau bendradarbiauti su federalinėmis institucijomis vykstančių tyrimų ir baudžiamojo proceso metu“.

Kinijos ambasada Vašingtone, atsakydama į „Reuters" klausimą, patikino, esą Pekinas reikalauja, kad jos piliečiai užsienyje laikytųsi vietinių įstatymų ir taisyklių, o tuo pat metu ryžtingai gins jų teises ir teisėtus interesus.

Įsileis tik išimties tvarka

JAV prezidentas pasirašė naują kelionių draudimą dvylikos šalių piliečiams, taip atgaivindamas vieną prieštaringiausiai vertinamų savo pirmosios kadencijos priemonių.

D. Trumpas sakė, kad pasirašyti draudimą jį paskatino išpuolis Boulderyje (Kolorado valstijoje), kai Molotovo kokteiliais per žydų protestą buvo sužeista dvylika vyresnio amžiaus žmonių, susirinkusių atkreipti dėmesį į Gazos Ruože laikomus įkaitus. Pareigūnai dėl šio išpuolio kaltina nelegaliai šalyje esantį Mohamedą Sabry Solimaną, pasibaigus turistinei vizai JAV nelegaliai likusį Egipto pilietį.

Draudimas atvykti į JAV taikomas Afganistano, Mianmaro, Čado, Kongo Respublikos, Pusiaujo Gvinėjos, Eritrėjos, Haičio, Irano, Libijos, Somalio, Sudano ir Jemeno piliečiams.

D. Trumpas taip pat įvedė dalinį draudimą keliautojams iš Burundžio, Kubos, Laoso, Siera Leonės, Togo, Turkmėnistano ir Venesuelos. Kai kuriais atvejais šių šalių piliečiams bus leidžiama išduoti laikinas darbo vizas.

Draudimas įsigalios jau birželio 9 d. Tačiau jis nebus taikomas sportininkams, dalyvausiantiems 2026 m. pasaulio futbolo čempionate, kurį JAV rengia kartu su Kanada ir Meksika, ir 2028 m. Los Andželo olimpiadoje, sakoma D. Trumpo įsake.

Baltieji rūmai naująjį draudimą pristatė beveik be įspėjimo, nedalyvaujant jokiems reporteriams. Tai neįprasta, nes anksčiau D. Trumpas daugelį didžiausio žiniasklaidos dėmesio sulaukusių savo pranešimų politikos klausimais padarydavo per pasirašymo ceremonijas Ovaliajame kabinete. Šįkart apie sprendimą pranešė tuoj po kreipimosi iš balkono į maždaug 3 tūkst. „vasaros pobūvio“ dalyvių.

Pasak D. Trumpo, dėl 2017 m. draudimo JAV nepatyrė tokių teroristinių atakų, kokios buvo vykdomos Europoje. „Neleisime Amerikoje nutikti tam, kas nutiko Europoje, – sakė D. Trumpas. – Negalime turėti atviros migracijos iš jokios šalies, kur negalime saugiai ir patikimai tikrinti ir atrinkti.“

Naujasis D. Trumpo kelionių draudimas dar gali būti užginčytas teismuose, kaip ir daugelis drastiškų priemonių, kurių jis ėmėsi sausį sugrįžęs į Baltuosius rūmus.

D. Trumpo proklamacijoje nurodomos konkrečios priežastys kiekvienai šaliai ir sakoma, kad tikslas yra apsaugoti Jungtines Valstijas nuo užsienio teroristų ir kitų grėsmių nacionaliniam saugumui.

Pvz., Talibano valdomo Afganistano ir karo draskomų Libijos, Sudano, Somalio ir Jemeno atvejais nurodoma, kad šios šalys neturi kompetentingų centrinių valdžios institucijų, kad galėtų išduoti pasus ir atlikti patikrinimus. Iranas, su kuriuo JAV derasi dėl galimo susitarimo Teherano branduolinės programos klausimu, į sąrašą buvo įtrauktas dėl to, kad „yra valstybė terorizmo rėmėja“. Dėl daugumos kitų šalių D. Trumpo įsake nurodoma didesnė nei vidurkis tikimybė, kad jų piliečiai pasiliks JAV pasibaigus vizos galiojimui.