Susirūpino saugumu

Fumio Kishidos vadovaujama vyriausybė patvirtino svarbią gynybos politikos pertvarką ir perspėjo, kad Kinija šiuo metu kelia didžiausią strateginį iššūkį šalies saugumui.

„Esminis mūsų gynybos pajėgumų stiprinimas yra neatidėliotinas iššūkis šioje sudėtingoje saugumo aplinkoje“, – permainas aiškino premjeras F. Kishida.

Pastaruoju metu Japonijos retorika Kinijos ir Rusijos atžvilgiu žymiai sugriežtėjo. Anksčiau priimtame strateginiame dokumente buvo teigiama, kad Tokijas siekia „abipusiškai naudingos strateginės partnerystės“ su Pekinu. Dabar Tokijas kalba apie konstruktyvius ir stabilius santykius ir geresnį bendradarbiavimą.

Trijuose naujuose Vyriausybės patvirtintuose gynybos ir saugumo dokumentuose Kinija vadinama „didžiausiu strateginiu iššūkiu Japonijos taikos ir stabilumo užtikrinimui“ ir „rimtu rūpesčiu“ šalies ir tarptautinei bendruomenei. Abi šalys pretenduoja į Senkaku salas, esančias į pietus nuo Japonijos. Kinijos laivai nuolat įplaukia į Japonijos teritorinius vandenis ir provokuoja vyriausybę.

Anksčiau skelbtame strateginiame dokumente Japonija ne kartą ragino užmegzti glaudesnius ryšius ir bendradarbiavimą su Rusija, tačiau dabar pabrėžiama, kad Maskvos karas Ukrainoje, taip pat aktyvesnis bendradarbiavimas su Kinija kelia „didelį susirūpinimą dėl saugumo“ Azijos žemyne.

Japonija prisijungė prie Vakarų sąjungininkių, įvedusių sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, ir dėl to santykiai smarkiai atšalo. Be to, neseniai plačiai nuskambėjo informacija, kad 2021-ųjų vasarą Rusija rengėsi užpulti Japoniją, bet vėliau persigalvojo ir surengė invaziją į Ukrainą.

Gynybos pertvarkymo politika sudarys sąlygas ne tik atnaujinti  Japonijos turimą ginkluotę, bet ir įsigyti ki 500 vienetų JAV pagamintų sparnuotųjų raketų „Tomahawk“.

Japonija su Rusija nesutaria dėl dalies Kurilų salų, kurias Antrojo pasaulinio karo pabaigoje užėmė Sovietų Sąjunga. Tokijas jas laiko savo „šiaurinėmis teritorijomis“.

Paisys NATO rekomendacijų

Pagal Ministrų kabineto patvirtintus planus, šalis iki 2027 fiskalinių metų nutarusi padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP, taip priartindama Japoniją prie NATO rekomendacijų. Vadinasi, valstybės išlaidos gynybai gerokai padidės, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, kai jos sudarė apie 1 proc.

Iš didinamo biudžeto bus finansuojami projektai, kuriuos Tokijas vadina „atsakomojo smūgio pajėgumais“ – t. y. gebėjimu smogti į šaliai grėsmę keliančias raketų paleidimo vietas. Priimtuose dokumentuose teigiama, kad dabartinių raketų perėmimo sistemų nebepakanka.

Gynybos pertvarkymo politika sudarys sąlygas ne tik atnaujinti  Japonijos turimą ginkluotę, bet ir įsigyti iki 500 vienetų JAV pagamintų sparnuotųjų raketų „Tomahawk“.

Tarp kitų pokyčių – nuolatinės Japonijos ginkluotųjų pajėgų jungtinės vadovybės įsteigimas ir šalies pakrančių apsaugos stiprinimas. Be to, neseniai šalis sudarė sutartį su Didžiąja Britanija ir Italija dėl bendro naujo naikintuvo kūrimo.

Jautrus klausimas

Japonijos vyriausybė seniai reiškė nuomonę, kad po Antrojo pasaulinio karo įsigaliojusi konstitucija, kurioje oficialiai nepripažįstama kariuomenė ir ribojami nominalūs savigynos pajėgumai, leidžia kontrasmūgius, kuriais būtų neutralizuojamos priešo atakos.

Buvęs ministras pirmininkas Shinzō Abe 2006 m. savo pirmosios kadencijos pradžioje siekė pakeisti konstituciją, išplėsti Japonijos karinį vaidmenį. 2015 m. buvo priimtas įstatymas, pagal kurį savigynos pajėgoms buvo leista kovoti užsienyje ir padėti sąjungininkui. Vis dėlto dauguma politikų netryško noru skirti daugiau dėmesio šalies gynybos stiprinimui. Juolab kad šalis yra artima JAV sąjungininkė ir gyvena po jos kariniu skėčiu.

Požiūris pasikeitė, kai dėl didėjančios Kinijos karinės galios ir dėl Šiaurės Korėjos pastaraisiais mėnesiais atliktų precedento neturinčių raketų bandymų, įskaitant virš Japonijos teritorijos, regione ėmė augti įtampa.

Atsižvelgiant į šio klausimo jautrumą, naujuosiuose dokumentuose atmetama prevencinių smūgių galimybė ir pabrėžiama, kad Japonija tvirtai įsipareigojusi laikytis „išimtinai į gynybą orientuotos politikos“.

Be to, vyriausybė nesutaria dėl karinio pertvarkymo finansavimo. F. Kishida pasisako už mokesčių didinimą, tačiau dalis jo partijos tam griežtai prieštarauja ir bevelytų skolintis.

Pasikeitė prioritetai

Nors 2015-aisiais Japonijos gyventojai negailėjo kritikos sprendimui leisti Japonijos kariams dalyvauti misijose užsienyje, šiandien jų požiūris pasikeitė. Gyventojų apklausos rodo, kad Japonijos visuomenė šiuo metu nerimauja dėl stiprėjančios Pekino karinės galios ir geopolitinių įvykių, tokių kaip karas Ukrainoje, tad palankiai vertina vyriausybės sprendimą pertvarkyti gynybą. Gegužę laikraščio „Asahi“ atliktoje apklausoje pirmą kartą daugiau nei 60 proc. respondentų pritarė tam, kad šalies gynybai būtų skiriama daugiau lėšų.

Pasak Jungtinės Karalystės Voriko universiteto tarptautinės politikos ir Japonijos studijų profesoriaus Chriso Hughes’o, naujausiuose dokumentuose išdėstyta strategija smarkiai keičia Japonijos karinę laikyseną.

„Japonijos vyriausybė šiuos pokyčius apibūdins kaip būtinus, nuosaikius ir visiškai atitinkančius ankstesnę gynybos poziciją“, – AFP teigė Ch. Hughes’as.

Vis dėlto ekspertai įžvelgia tam tikrą Japonijos neryžtingumą Kinijos atžvilgiu dar ir todėl, kad dokumente Kinija nėra tiesiogine prasme įvardijama kaip grėsmė. Lapkritį įvykusiame F. Kishidos ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikime abi šalys pareiškė norinčios glaudžiau keistis informacija saugumo klausimais ir skatinti ekonominius santykius.