Kinijos vadovybė siekia suartėjimo su ES, nes laikosi pozicijos, kad yra patikimesnė partnerė nei JAV ir gali būti stabilumo pamatas neramiame pasaulyje.

Tačiau ES aiškiai parodė, kad jai rūpi išspręsti gilius nesutarimus dėl prekybos, kalbėtis apie pavojų, kad pigios, subsidijuojamos Kinijos prekės gali užplūsti Europos rinkas, ir tylią Pekino paramą Rusijos karui prieš Ukrainą.

Nors formaliai ketinama švęsti 50 metų diplomatinių ryšių sukaktį, ilgas nuoskaudų sąrašas sukuria prielaidas konfliktiškam aukščiausiojo lygio susitikimui.

Puošnioje Pekino Didžiojoje liaudies salėje pasitikdamas Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininką Antonio Costą Xi sakė, kad „kuo sunkesnė ir sudėtingesnė tarptautinė padėtis, tuo svarbiau Kinijai ir ES stiprinti bendravimą, didinti tarpusavio pasitikėjimą ir gilinti bendradarbiavimą“.

Xi sakė, kad šių neramumų kontekste Kinijos ir Europos lyderiai turi „priimti teisingus strateginius sprendimus, kurie atitiktų žmonių lūkesčius ir atlaikytų istorijos išbandymą“.

Atsakydama į tai, U. von der Leyen sakė, kad „Kinijai ir Europai gyvybiškai svarbu pripažinti abiem pusėms susirūpinimą keliančius dalykus ir pasiūlyti realius sprendimus“. Ji perspėjo, kad santykiai pasiekė „lūžio tašką“.

A. Costa taip pat pažymėjo Kinijos vadovui, kad blokas nori matyti „konkrečią pažangą sprendžiant klausimus, susijusius su prekyba ir ekonomika, ir mes, abi pusės, norime, kad mūsų santykiai būtų... abipusiai naudingi“.

Briuselis pripažino, kad vėliau ketvirtadienį vyksiančios jo aukščiausiųjų vadovų derybos su Kinijos prezidentu Xi ir ministru pirmininku Li Qiang gali būti įtemptos.

„Žinome, kad daugeliu klausimų su Kinija nesutariame, – praėjusią savaitę AFP sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas. – Tačiau manome, kad būtina surengti tokį labai tiesų, atvirą ir konstruktyvų pokalbį sėdint prie stalo aukščiausiu lygiu.“

„Nesame naivūs“

Svarbiausias darbotvarkės klausimas Europos Sąjungai – didėjantis prekybos su Kinija deficitas, kuris praėjusiais metais siekė apie 360 mlrd. dolerių ir kurį U. von der Leyen pavadino „netvariu“.

Pekinas atmetė šiuos nuogąstavimus, reikalaudamas, kad Briuselis „pakeistų savo mentalitetą“, o ne ekonominius ryšius su Kinija.

U. von der Leyen taip pat sakė, kad Briuselis reikalaus iš Kinijos palengvinti Europos bendrovėms patekimą į rinką ir sušvelninti strategiškai svarbių retųjų mineralų eksporto kontrolę.

ES įvedė didelius tarifus iš Kinijos importuojamiems elektriniams automobiliams, teigdama, kad Pekino pramonės subsidijos nesąžiningai numuša kainas ir kenkia konkurentams Europoje.

Kinija atmetė šį teiginį ir paskelbė, kaip manoma, atsakomuosius tyrimus dėl importuojamos Europos kiaulienos, brendžio ir pieno produktų.

Antras svarbus trinčių šaltinis yra Rusijos karas Ukrainoje – Briuselis teigia, kad nuo 2022 m. invazijos pradžios stiprėjantys Kinijos politiniai ir ekonominiai santykiai su Rusija reiškia tylią paramą Maskvai, kuri padėjo šios ekonomikai atlaikyti plataus masto Vakarų sankcijas.

Ketvirtadienį susitikęs su Xi A. Costa paragino Kiniją „pasinaudoti savo įtaka“ Rusijai ir padėti nutraukti Maskvos „agresijos karą“.

Praėjusią savaitę blokas priėmė naują sankcijų Rusijai dėl karo paketą – įskaitant sankcijas dviem Kinijos bankams, todėl Pekino prekybos ministras paskelbė „svarbų pareiškimą“ savo kolegai iš ES.

„Europai tai esminis klausimas“, – sakė vienas aukštas ES pareigūnas.

„Žinome, kad Kinijos bendrovės tiekia apie 80 proc. dvejopos paskirties prekių karui“, – sakė jis, turėdamas omenyje prekes, kurios formaliai skirtos civilinėms reikmėms, tačiau gali būti pritaikytos ir kariniams tikslams. – Mes nesame naivūs. Mes prašome Kinijos ne nutraukti santykius, bet sustiprinti muitinės ir finansų kontrolę.“