Rusija neseniai pakeitė savo branduolinę strategiją. Dėl padėties kare ir krizės santykiuose su Vakarais dokumente išvardyti nauji grėsmės scenarijai, kada Rusija gali imtis branduolinio ginklo. Naujoji doktrina pakeitė 2020 m. versiją, ji paskelbta Kremliaus portale.

Nauja yra tai, kad Maskva nebranduolinės valstybės, kurią remia branduolinį ginklą turinčios šalys, agresiją laikys kaip jų bendrą išpuolį prieš Rusiją. Ukrainą, kaip žinia, remia branduolinės valstybės JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija.

Maskvos branduolinės doktrinos sugriežtinimas traktuotinas kaip grasinimo gestas. Ji paskelbta netrukus po to, kai JAV leido Ukrainai prieš Rusijos teritoriją naudoti ilgesnio nuotolio ginklus. Rusija grasina branduoliniu atsaku ne tik branduolinės atakos atveju. Doktrinoje kalbama ir apie įprastinę ataką prieš Rusiją ar jos sąjungininkę Baltarusiją, „jei tai kels kritinę grėsmę jų suverenumui ir/arba jų teritoriniam vientisumui“. Baltarusijos paminėjimas taip pat yra nauja, lyginant su 2020 m. tekstu.

Pentagonas įžvelgia pavojų ne tik iš Rusijos ir Kinijos pusės. Virtinė šalių didina ir modernizuoja savo branduolinio ginklo arsenalą, sakė R. Johnsonas. Kartu branduoliniams ginklams tenka didesnis vaidmuo šių valstybių saugumo strategijose.