Įsiplieskus smurtui, Kirgizijoje kilo humanitarinė katastrofa. Prie Uzbekijos sienos suplūdo tūkstančiai pabėgėlių, žuvusieji laidojami net neatpažinti.

Kraupūs išgyvenimai

Anvarui Artykovui reikia medikų pagalbos. Jis patyrė didelį šoką, kai šeštadienį buvo sudegintas jo namas Ošo miesto pakraštyje. Vyras nežino, kur yra jo žmona ir vaikai. Jis matė, kaip buvo nušauti jo kaimynai. Dabar jis slepiasi netoli Ošo esančiame name su kitais etniniais uzbekais – moterimis, vaikais ir senukais.

27 metų A.Artykovas yra vienas iš tūkstančių uzbekų, kurių gyvenimai buvo sudaužyti į šipulius, kai ketvirtadienio vakarą Pietų Kirgizijoje kilo etninės riaušės ir prasidėjo žudynės.

Prie Uzbekijos sienos tvyro chaosas, nes tūkstančiai žmonių bando kirsti sieną, bėgdami nuo smurto. Jų veiduose atsispindi siaubas. Kiekvienas pabėgėlis gali papasakoti savo kraupią istoriją.

"Mačiau, kaip moterys ir vaikai buvo tempiami iš namų ir kapojami iki mirties", – Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC žurnalistui pasakojo vienas vyras.

Kitas uzbekas, dirbantis mokytoju, sakė: "Mes prašome Jungtinių Tautų pagalbos, nes nepasitikime vyriausybe."

Ligoninėse trūksta vietų

Žmogaus teisių gynėjai padėtį Kirgizijoje vadina humanitarine katastrofa. Vyriausybė pranešė, kad per etnines riaušes žuvo mažiausiai 118 žmonių, sužeistieji skaičiuojami tūkstančiais.

Tačiau Džalal Abade uzbekų bendruomenė teigia, kad aukomis tapo apie 700 uzbekų vien tik šiame mieste.

"Daugelio žuvusiųjų kūnai šiuo metu yra mečetėse Džalal Abade, bet paimti jų iš ten kol kas neįmanoma dėl saugumo", – sakė vienas uzbekų lyderių.

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto duomenimis, valdžios institucijos užverstos gyventojų skundais ir pagalbos prašymais, o ligoninės nepajėgia padėti visiems pacientams, nes jų labai daug.

Komiteto atstovai matė, kaip Ošo kapinėse žuvusieji buvo laidojami jų net neatpažinus. Skubėti vertė musulmonų tradicijos, reikalaujančios, kad žmogus būtų palaidotas per 24 valandas po jo mirties.

Žmogaus teisių organizacijos "Amnesty International" atstovė Andrea Berg pasakojo, kad vietos teisėsaugos pareigūnai net nebando užkirsti kelio pogromams, o kai kurie netgi padeda smurtautojams. Pasak jos, riaušininkai degina namus ir šaudo į žmones, kurie bando išsigelbėti.

Kaltininkų paieškos

Etniniai neramumai Kirgizijoje prasidėjo praėjusį ketvirtadienį Ošo mieste ir kitą dieną persimetė į Džalal Abadą. Pogromų dalyviai žudė gyventojus, žagino moteris, degino namus, parduotuves ir kavines. Pranešama, kad buvo žudomi ne tik žmonės, bet ir skerdžiami bei gyvi deginami gyvuliai. Oše ir Džalal Abade įvesta nepaprastoji padėtis, įsigaliojo komendanto valanda.

Naktį į pirmadienį padėtis kiek aprimo, bet kai kuriuose rajonuose vėl buvo girdėti šūviai, degė pastatai. Kirgizijos teisėsauga pranešė sulaikiusi žmogų, įtariamą masinių etninių riaušių organizavimu. Džalal Abado srities komendantas Kubatbekas Baibolovas sakė, kad tai žinomas politinis asmuo, bet pasakyti sulaikytojo pavardę atsisakė.

Laikinoji Kirgizijos valdžia, vadovaujama Rozos Otunbajevos, dėl neramumų kaltino balandį nuverstą ir Baltarusijoje prieglobstį radusį prezidentą Kurmanbeką Bakijevą. Pastarasis kaltinimus atmetė.

Apžvalgininkai įtaria, kad neramumus galėjo organizuoti jėgos, kurios nori sužlugdyti birželio 27 d. vyksiantį referendumą dėl naujos Kirgizijos konstitucijos.

Šį mėnesį kilusios etninės riaušės Kirgizijoje yra kruviniausios per pastaruosius 20 metų. Panašūs neramumai šalyje buvo kilę 1990 m. birželį, bet juos greitai numalšino skubiai įvesta sovietų kariuomenė.